Jolita Vasara. Kranininkas. Savaitė. 15277 žodžių į laisvę.

    • Balandžio 16 j.
      Jolita Vasara
    • Tinklaraštis skirtas tam, kuris trokšta tiesos ir laisvės. Tam, kuris pavargo nuo dvasinių ieškojimų ir tuose žaidimuose nebemato prasmės.
    • “Aš” yra iliuzija. Ego yra iliuzija. Pasirinkimo laisvė yra iliuzija.
    • Būtis yra tikra. Gyvenimas yra tikras.
    • Norite tai realizuoti – Garsius Tyla
    • garsius.tyla@gmail.com
    • Kaip aš galiu tai realizuoti?
    • Jolita
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Galiu pabadyt pirštu ten, kur gali tai pamatyt. Jei nuoširdžiai, sąžiningai ieškosi, žiūrėsi ten kur rodau, tikrai realizuosi – čia ne kosminį laivą sumeistraut. Tik ar sugebėsi eit iki galo ir išlaikyt dėmesį ties tuo, į ką rodo pirštas? Daugelis suklumpa tuo, kad atsuka dėmesį į patį pirštą. Pameni metaforą apie pirštą ir Mėnulį?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • O ar aš turiu pasirinkimą?
    • Metaforą pamenu… nėra upės, yra tekėjimas, nėra laužo, yra degimo procesas
    • bet aš vis dar iliuzijoje, žiūriu į pasaulį per jos akinius
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Jei nori nert į tą paiešką, keletas taisyklių.
    • Žiūri tik ten, kur rodo “pirštas“, niekada į patį “pirštą“.
    • Duodu užduotį dienai. Tyrinėji ir vieną kartą per dieną išsamiai atsakai, ką radai.
    • Tyrinėji nuoširdžiai, ne dėl vaizdo. Pastebėsiu falšą, nutrauksim tuoj pat.
    • Jei tinka, papasakok, kokia tavo lygšiolinė “paieškų“ istorija.
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Ai dar viena taisyklė. Būni pokalbyje iki pat sėkmingo galo.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Tinka.
    • Paieškų istorija – turite omenyje dvasinį tobulėjimą?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Aprašyk savo patirtis. Na tas “dvasines“. Paieškas. Būsenas.
    • Aha tą tobulėjimą.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Nežinau ar jį taip galima pavadinti. Nesu religinga kaip tokia. Į bažnyčią vaikystėje vedė tėvai, tačiau kažkaip netraukė manęs. Prieš porą metų su viena ekskurisja aplankiau Mozės kalną Egipte, pagal biblinę istoriją – daugiau iš smalsumo. Po jo patraukė į dvasingumo paieškas – skaičiau Pakylėtųjų Valdovų laiškus, tyrinėjau Vedas, tačiau jaučiau, kad man svetimas religinių ritualų laikymasis. Intuityviai buvo jausmas, kad vis ne tai, vis kažkas kito reikėjo. Tada nuėjau į Cezario Teruelio susitikimus, žodžiu… dalyvavau nemažai Šviesos namų renginiuose, jie daugiau susiję buvo su energijų valymusi, išsisgryninimu. Keletą metų lankau jogą,truputį medituoju. Paskutiniu metu jaučiu didžiules emocines perkrovas – vieną dieną viskas super, kitą dieną lyg kas peiliu širdį raižytų… Kartais paklausau Mooji, Jurij Meniachichin- jis kalba lygiai taip, kaip tu. Rodos suvokiu, ką jis kalbą, bet tos būsenos nepažįstu.
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Kai tu sakai “aš“ – kas tai yra? Kur tu jį gali rasti. Šimtus kartų per dieną sakai ir girdi “aš“ , “man“, “mūsų“. Turėtų gi būti kažkas realaus, ar ne? Kas tas “aš“. Paieškok, patyrinėk ir parašyk. Neskubėk. Ne maratonas čia, bet startas duotas. tegu išsivynioja kelias į pats save.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Gerai…. Ar šiandien tyrinėjimus aprašyti?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Aha.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • ok, vakare parašysiu
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Labas vakaras,
    • Aprašau tyrinėjimus… Po komentarų facebook’e kažkas sujudėjo. Mano erdvėj. Kažkas pasikeitė… Stebėjau save – iš pradžių buvo pojūtis kad aš esu šitas kūnas. Mintys, jausmai, emocijos – viskas jame. Jis juda, vyksta veiksmas. Dėmesys mano buvo į kūno pojūčius iš pradžių… Pajutau mintis prote, jos iš tiesų atsiranda man nesirenkant, taip pat kažkokias emocijas, pergyvenimus, apmąstymus šios dienos, kažkokį vyksma viduje – ir tai truko labai trumpai, lyg aš tos emocijos, ir kartu ne aš – gal kokias 2 sekundes – atplauke tas jausmas, ir dingo. Po to važiavau į jogą – ten vyko užsiėmimai, pojūčiai buvo vėl – aš esu šis kūnas. Kažkuriuo momentu, atsipalaidavimo pratimo metu – išniro suvokimas, kad aš esu kažkame – šituose jausmuose, mintyse. Kas aš esu? Kur aš? Grįžtant namo atplaukė suvokimas, kad manyje vyksta procesai, aš lyg ir juose, bet momentais lyg ir stebiu iš šono. Kas stebi? Nežinau, gal tai vidinis stebėtojas?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Viskas gerai su pojūčiais. Pojūtis “aš esu šis kūnas“ – su juo viskas gerai. “Aš esu“ pojūtis – viskas su juo gerai. Net nebandyk su jais kovot. Bet ar pojūtis esi ta tikroji “tu“? Tai tik pojūtis, mintis, apsivilkusi tam tikromis vibracijomis kūne. Stebėk tuos pojūčius, leisk jiem būt ir stebėk. Tuomet kai stebi juos, pabandyk “atsukti“ stebėjimą į tą menamą stebėtoją. Ar jis yra realybėje, ar tik “turi būti“?
    • Viskas gerai, nuoširdumo yra, neprarask jo.
    • Dabar pažiūrėk į pojūtį “aš esu“. Kas į jį žiūri?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Gerai, tyrinėsiu ir rytoj vakare parašysiu, ar teisingai supratau taisykles?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • “Kažkuriuo momentu, atsipalaidavimo pratimo metu – išniro suvokimas, kad aš esu kažkame – šituose jausmuose, mintyse. “
    • – Lygiai tas pats su suvokimais, kaip ir su pojūčiais. Jie yra, leisk jiems atsirasti, negniaužk jų. Bet vėlgi – ar tu gali būti tai, ką suvoki? Kas tas kuris suvokė? Vis pabandyk atgręžti dėmesį į tą menamą “suvokėją“. Ar jis yra?
    • Netikėk mintimis, jos yra, tegu būna, bet netikėk. Žiūrėk realiai kas yra iš tikrųjų. Kur, išskyrus minčių turinyje tu esi?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Jei turi laiko susikoncentruot patyrinėt, gali ir anksčiau. Tik nerašyk kulančių minčių turinio. Rašyk tai, ką matai už jų.
    • kylančių*
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Aš jaučiu, kad aš nesu mintis. Mintis manyje yra – ji ateina, aš joje pabūnu, ji atsineša kažką, aš tame irgi pabūnu. Bet aš lyg vidinis stebėtojas. Kaip man pamatyti tą, kuris stebi stebėtoja?
    • Štai kaip su kvėpavimu – Įkvepiu “Aš esu“ – iškvepiu. Tarp įkvėpimo ir iškvėpimo – kaip ir tuštuma – ar tuštuma esu aš, ar vidinis stebėtojas?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Yra paprasta schema:
    • stebėtojas -> stebėjimas -> stebimasis objektas.
    • Viską ką gali užčiuopti dėmesiu yra objektai, taip?
    • Kompiuteris prieš tave
    • Rankos,
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Veidas
    • Kvėpavimas
    • Mintys
    • Emocijos
    • Pojūčiai
    • Vibracijos kūne,
    • Tai objektai, reiškiniai, formos. Taip?
    • Kur čia esi tu?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Aš esu visur. na, man taip atrodo
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Kur yra tas stebėtojas realybėje? Ar yra. Pabrėžiu – realybėje, t.y. tarp objektų, kuriuos gali dėmesiu užčiuopti.
    • “Aš esu visur“ – dar viena idėja. Atėjo į galvą, susitapatino su dėmesiu, rankos surinko tekstą. Ieškok kas yra dabar realybėje matoma. Tik čia slypi tiesa.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Na gerai, tyrinėju toliau
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Stebėk save ir vardink, kokius reiškinius matai. Surašyk čia visus detaliai.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Na štai – giliai įkvėpiau oro… Apsidairiau aplink iškvepiant, kūne pajutau sotumą po vakarienės, akys stebi ekraną, rankos, renka tekstą, tai procesas kažkoks… Tuo metu kai tai darau, savęs nejaučiu
    • Pojūtis lyg ne aš renkuosi, dabar taip, tas pojūtis kažkoks tikrai gilesnis:)
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Surašyk iš eilės viską, ką kiekvienu duotu momentu gali pastebėti dėmesiu. Dabar. Pavardink.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • bet tikrai, sekunde kita pajutau, kad manes nera, kad procesas eina per mane ….bet aš niekada taip nežiūrėjau…
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Gal gali atidėti į šalį tą jogos kvėpavimo stebėjimą? Jis čia tik trukdys. Sudarys iliuziją, kad kontroliuoji kvėpavimą. Pastebėk:
    • Kol vyksta nesamoningas kvėpavimas – ji kontroliuoja kūnas. Kai į kvėpavimo kontrolę įsijungia mintis – ji perima kontrolę. Bet nei viena, nei kita nesi tu. Taip?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Kas iššaukia mintį, kuri perima kvėpavimo kontrolę?
    • Ar gali pastebėti bet kokį “aš“, kuris tai daro?
    • Ar yra tik pojūtis “aš darau“?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Noriu jį pastebėti, bet kaip….? Kaip jį pastebėti?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • “procesas eina per mane“ – procesas neeina per tave. Tavęs iš vis nėra. Niekada ir nebuvo. Tik mintis, tik tikėjimas su “aš“ viduje/turinyje. Stebėk.
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • “Noriu jį pastebėti, bet kaip….? Kaip jį pastebėti?“ negali jo pastebėti, nes jo paprasčiausiai nėra.
    • Bet grįžkim prie to kas yra. Vardink tai, ką gali viduje pastebėti.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Bet jei manęs iš viso nėra – tai kas yra mano kūnas? kas yra mintys, kas yra pojūčiai? Jei manęs nėra, tai kodėl aš gyvenu? Kodėl aš jaučiu?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Pajausk, kaip šitos tavo mintys sudaro gynybinę sienelę. Kad tik neiti gilyn, nežiūrėti į tai, kas yra realu. Išmetama porcija “egzistencinių“ klausimų.
    • Tą ir turėjau omenyje, kai kalbėjau apie nuoširdumą.
    • Kai pamatysi tiesą, šitie klausimai nebeteks prasmės. Pati man paskui pakomentuosi, ką apie juos manai.
    • O dabar susifokusuok. Dar kartą klausiu – kokius reiškinius gali pastebėti dėmesiu viduje?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Aš pastebiu tai, kad kvėpuoju, pastebiu tai, kad yra mintys, jas čia ir rašau, įkvėpiu, iškvepiu. Kartais pojūtis toks, kad negalvoju. Aš jaučiu, kad kažkas tai daro, bet man toks jausmas, kad viskas vyksta automatiškai kažkaip. Kas tai daro? jeigiu tai ne aš, tai kažkas. Bet kas? Aš jaučiu, kad dalyvauju procese – ta prasme viskas vyksta automatu kažkaip.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Klausimas – kas sukelia reiškinius manyje. Ar aš pajusiu, ar pamatysiu “tą’, kuris sukelia reiškinius?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Nepajusi, nes jis neegzistuoja kaip reiškinys. Jei jis egzistuotų kaip reiškinys, tai būtų matomas. Jei būtų matomas, tai būtų kažkas už jo, kas jį mato. Todėl tai nebūtų šaltinis. Šaltinis yra iš ko viskas kyla, būtis yra. Bet tu nesi būtis ir būtis nėra tu.
    • Taigi dėmesiu gali matyti reiškinius: kūną, mintis, emocijas, pojūčius. Gali pastebėti net patį dėmesį, taip?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Pastebėti dėmesį, kuris pastebi reiškinį…Taip, dėmesiu matau kūną, emocija, pojūčius jaučiu, mintys ateina su turiniu, ir nuplaukia – aš jas pastebiu, prieš mintį, ramybė. Pastebėti dėmesį – nežinau kaip tai padaryti…
    • Gal gali aprašyti kaip tai tavyje mato/ jaučia?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Padaryk paprastą pratimuką: Laikyk dėmesį ties kairės kojos didžiuoju pirštu ir žiūrėk į ekraną. Laikyk dėmesį ties abiem reiškiniais. Jauti patį dėmesį, besukantį uodegą apie patį save?
    • Kaip vanduo, kuris persilieja nuo vieno objekto prie kito ir atgal
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Mano dėmesys šokinėja – nuo piršto link ekrano. Bet rodos kažką jaučiu, tik jo uodegos nejaučiu. Jaučiu jį kaip objekta, trupučiuką pajutau
    • bet tas jausmas ne iš karo ateina, po kuriuo laiko – na, kad jis kaip objektas
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Va būtent. Uodega – tik metafora. kaip kitaip apibudint dėmesį, kuris mato pats save.
    • O dabar išplėskim pratimuką:
    • Laikyk dėmesį ties abiem objektais kokias 15 sekundžių ir paskui pabandyk jį atsukti ties tuo kuriam jis skirtas, ties tuo “aš“, kuris turėtų tą dėmesį valdyt. Kas ten?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • pradžioje aš esu jame, o po to pajuntu jį kaip objekta
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • “pradžioje aš esu jame, o po to pajuntu jį kaip objekta“ tai ir yra ta uodega..
    • Atlik tą kitą pratimuką.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • nematau to, kuriam jis skirtas. Tik dėmesys ties abiem objektais. Kai bandau atsukti, nematau, nejaučiu, kam turiu atsukti
    • Dėmesys tik ties objektais, galiu tik nukreipti jį kitur
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Būtent. Nes jo nėra. Nėra to mielojo “aš“.
    • Bandyk dar ir dar kartą.
    • Kol būsi tikra, kad kaip reiškinys realybėje neegzistuoji.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • o tas tikrumas, kad aš neegzistuoju realybėje – tai kas yra – pojūtis ar suvokimas?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Tiesiog tikrumas – kai matai kiaurai kiekviną abejonę, žinai, kad bet kuri abejonė yra tik mintis. Jokia mintis nesi tu.
    • “aš“ yra tik mintis, tik tikėjimas.
    • Prisimeni Kalėdų Senį?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • manau pradedu tai įsisamoninti. Kalėdų Senį? Taip. Pamenu, kad toks buvo herojus
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Kada sužinojai, kad jis neegzistuoja?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • nepamenu, bet dar vaikas buvau
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Bet kol juo tikėjai, jis buvo, taip?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • na taip…. kažko liūna pasidarė
    • liūdna
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Kas pasikeitė, kai sužinojai, kad Senio nėra iš tikrųjų? Jis išnyko? Ar niekas realiai nepasikeitė? Tik atsirado žinojimas?
    • Neskaitant tų liūdesių žinoma..
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • atsirado žinojimas, bet tikrai niekas nepasikeitė
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Ar ne tas pats su tavo “aš“? Jis realus, tikras tik tol, kol juo tiki. Bet užtenka sažiningai pasižiūrėt… Kur jis?
    • Kažkas gimus kūnui pasako – “čia tu“. Kažkas pasako – “Kalėdų Senis“ yra. Pagauni analogiją?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Tai reiškia kažkas, kurio nėra – koncentruoja dėmesį per mane. Aš esu tik forma, joje ir per ją reiškiasi reiškiniai…..?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Nepriimk nei vieno mano žodžio už standartą, idėją. Tikrink viską, viskuo abejok.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Idėja man ši atvedė prie naujo potyrio, aš pajutau ir pamačiau daugiau, nei žinojau
    • bet dar nesu tikra, kad suvokiau. O kaip tas meilės, vienio jausmas, išėjimas iš dualumo?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Pala pala, čia tik pradžia.
    • Koncentruojamės tik ties vartais – konkrečiu ir paprastu faktu – tu, kaip atskirumas, neegzistuoji. Visa kita ateis savaime.
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • “Tai reiškia kažkas, kurio nėra – koncentruoja dėmesį per mane. Aš esu tik forma, joje ir per ją reiškiasi reiškiniai…..?“
    • Pirmas sakinys teisingas.
    • Kažkas yra. Ir tu gali žinoti tik tai, kad ten tuštuma. Vakuumas. Pasižiūrėk dar kartą ten: pažiūrėk į rankas, pažiūrėk į dėmesį, kuris mato rankas ir atsuk tą dėmesį į jo “šeimininką“. Ką matai?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Šeimininko nematau
    • O dėmesį jaučiu
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • O kaip dėl pojūčio “aš esu“? Jauti tokį? Būties, buvimo pojūtis?
    • Pažiūrėk į jį gerokai. Bent minutę.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Toks jausmas, kad dėmesys niekada nesibaigia, nėra tarpo, kad jis baigtųsi. Arba aš veiksme, arba stebiu (bet ir ten, ir ten dėmesys, tik jis kitaip reiškiasi). Būties… nejaučiu, visur dėmesys
    • toks dabar jausmas, kad dėmesys ieško būties
    • o tasi gal aš esu dėmesys?
    • Jeigu aš esu dėmesys, tai aš procesas? Ir stebėtojo nėra, nes procesas reiškiasi per dėmesį?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Taip būtent. Kai nelieka “aš esu“ pojūčio, lieka tik dėmesys – paskutinė stotelė iki tos tuštumos, šaltinio kuriame nėra jokio reiškinio.
    • Ar tu gali būti dėmesys, jei jį matai/jauti?
    • O pojūtis “aš esu“ yra ir dabar. Tik jo neįdentifikuoji dar. Tai tiesiog budrumo būsena. Ne mintis. Tiesiog pojūtis, kad viskas vyksta čia ir dabar. Paieškok dar jo – jis pamatinis minčių atsiradimo šaltinis. Nieko ypatingo, tiesiog buvimas. Iš mažosios, ne iš didžiosios raidės.
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • “Jeigu aš esu dėmesys, tai aš procesas? Ir stebėtojo nėra, nes procesas reiškiasi per dėmesį?“ – visa tai mintys. Ieškok tik už jų. Bet kuri mintis – rėmelis, apribojantis erdvę. Narvelis. Kas už jo?
    • Tu jauti, kad esi?
    • Be minčių, tiesiog pojūtis?
    • Dėmesys atpalaiduotas, belieka tik būtis, buvimas. Su viskuo kas yra, su visais reiškiniais, niekur nuo jų nebėgant. Buvimas ir tiek. Randi?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Aš lyg ir jaučiu, kad esu, bet kartu jaučiu, kad aš lyg ir dėmesys. Mintys – o taip, jos užima nemažą mano dėmesio dalį. Paieškosiu už jų rytoj. Galima, parašysiu rytoj patyrimus? Beje, o ką tu ( galima vadinsiu tave “tu“) manai apie meditaciją? Ar ji padėtų šiame procese?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Tai va tau ir užduotis rytojui. Paieškok pojūčio “aš esu“. Pabūk su tuo pojūčiu. Pabandyk tame pojūtyje atpalaiduoti dėmesį. Tegu jis išplinta visur vienodai, vienoda dalis “tavo“ kūnui, mintims, buvimo pojūčiui ir aplinkai. Nuo nieko nesiribojant, nieko neiškeliant į viršų ir nieko negniaužiant. Tiesiog būt. Tokia meditacija tinka. Ir neužilgo visas gyvenimas bus tokia meditacija. Be pastangų, be kančios. Visas šitas “reikalas“ toks paprastas ir elementarus. Ir visiems žinomas.. Tirk.
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Taip pat dar paieškok savo “aš“. Gal vistik rasi kur kamputyje pasislėpusį?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Na šiaip.. dėl visa ko dar paieškok..
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Gerai, ačiū už patarimus  Tuo tarpu atsisveikinu. Ramios nakties.
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • Labas ..
    • Aprašau ką pavyko patyrinėti šiandien :
    • Pats pojūtis, kad aš esu, susidaro iš daug pojūčių ir minčių. Kai bandau pajausti – kas už jų – nieko neužčiuopiu. Tik pojūčių seka, su savo atspalviais. Prie jų ar juose kabinasi mintys, jaučiu emocijas, nes tie pojūčiai savyje neša kažkokią prasmę – ir ji formuoja seką. Pojūtis veiksme, pojūtis mintyje. Aš neužčiuopiu nieko, kas už pojūčio. Aš esu – susidaro iš daugybės pojūčių
    • Dabar atpalaiduoju dėmesį. Lyg ir nieko nėra, bet vėl – toks pojūtis – „nieko nėra“. Ir dabar prisiminiau, kai vieną kartą klausiau, berods, E. Tolle, maždaug kokią sekundę buvo pojūtis, kad aš lyg ir išnykau. Tai man tuomet pasirodė keista, bet tam tuomet nesuteikiau ypatingos reikšmės. Dabar atgaminu, kad tuomet buvo gal net ne pojūtis, o kažkoks vidinis suvokimas, kad manęs nėra, bet kartu aš buvau tam kambaryje – dvejopas suvokimas.
    • Ir vėl – virptelėjo – „Aš esu“. Manyje virptelėjo, kad tai ne idėja. Manyje virptelėjo, kad kūnas yra netikra, tarsi buveinė, indas.
    • Gerai, važiuoju tolyn. Tyrinėju.
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • Visumoj aš jaučiu erdvę, kurią stebiu – jaučiu aplink kūną esančius daiktus, bet kai nukreipiu dėmesį į kažkokį daiktą, yra pojūtis, kad aš stebiu. Tuo metu kai stebiu, yra pojūtis, kad mano kūnas stebi, bet vėliau ateina suvokimas, kad stebėjimas susiskaldo į du dėmesio objektus – į daiktą, kurį stebiu ir į kūną, kuris stebi. Pajutau, kad dėmesys stebi mane, stebėtoją – kūną.
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • Tai lengvas, tarsi šilkas, pojūtis – dėmesys – kuris stebi ir daiktą, ir kūną – stebėtoją.
    • Šiuo momentu tai galiu daryti tik ramioje būsenoje, kai imuosi veikti – ką nors daryti, nepajaučiu stebėjimo, susitapatinu su veiksmu. Kyla emocijos, mintys, jose skęstu.
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • Kas yra už dėmesio – nieko nejaučiu. Kai užmerkiu akis, jaučiu dėmesį į tuštumą, be minčių. Kai atplaukia mintis, mano dėmesys kurį laiką tampa mintimi. Kai sutelkiu jį vėl į tuštumą, mintis išsisklaido. Kol kas – visur dėmesys.
  • Balandžio 17 j.
    Garsius Tyla

    • Tai, ar yra kur nors tas tikras, atskiras, individualus “aš“?
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • Pojūtis „Aš “ man ateina per dėmesį, kurį sutelkiu kažkur – į daiktą, gėlę, kūno pojūčius.
    • Tikro, atskiro aš – nejaučiu.
  • Balandžio 17 j.
    Garsius Tyla

    • “Kai užmerkiu akis, jaučiu dėmesį į tuštumą, be minčių“ – sutelk dėmesį į šitą tuštumą. Pažiūrėk Įdėmiai, kelis kartus, neskubėdama:
    • -dėmesys žiūri į tuštumą, ar
    • -iš tuštumos kilęs dėmesys nemato savo šaltinio, todėl ten atrodo tuščia.
    • Pabūk su šitais variantais pažiūrėk, kuris iš jų tikras. Viskas priklauso nuo to, ar tuštuma, uždaryta Jolitos Vasaros pavidale suvoks, kad nėra Jolita, ar ne. Nespausk, neskubėk, žiūrėk.
    • Nelauk absoliučiai jokių spec efektų, fejerverkų, būsenų. Tai kas kita – tai būtų reiškiniai, kurie gali kilti, gali ir nekilti. Svarbu aiškus žinojimas, kas yra kas
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • Instinktyviai pajutau, kad tai – iš tuštumos kilęs dėmesys nemato savo šaltinio, todėl ten atrodo tuščia.
    • nes kai sakau “dėmesys žiūri į tuštumą“ – nepagaunu to dėmesio, jo lyg ir nėra
  • Balandžio 17 j.
    Garsius Tyla

    • Aha.
    • Kokie pojūčiai dabar “viduje“?
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • Bet aš taip tyrinėju, tyrinėju.. viskas taip paviršiuj – lyg gaudyčiau kažką – dėmesį, pojūtį, o jis nuo manęs bėga
    • Tik kažkokio didesnio, gilesnio aiškumo jausmas jau atsirado, užgimė
    • Ir dar – tik dabar pradedu įsisamoninti, ką reiškia eiti “gilyn į save“. Visą laiką iki šiol vaikščiojau tartum ratais aplink
  • Balandžio 17 j.
    Garsius Tyla

    • O viskas, kas tikra ir yra visada paviršiuje. Jokio “giliau“ tiesiog neegzistuoja. Prieš tavo dėmesį kiekvienu momentu yra idealus reiškinių pasaulis. Tik toks koks dabar įmanomas. Net tada, kai ištirpsi kaip kūnas, nebus kitaip, net tada nebus jokio “giliau“. Bus tik tas, kas bus. Visi norai turėti kažkurį “giliau“ atsiranda kaip kas? Pažiūrėk.
  • Balandžio 17 j.
    Garsius Tyla

    • Tik nespausk nieko, nevaržyk. Būk tik su tuo, ką dėmesiu gali aprėpti.
    • Pabandyk dėmesį, labai taikliai pavadinta šilku, paskleisti tolygiai ant visų reiškinių, tame tarpe ir “savo“ kūno, minčių, pojūčių. Absoliučiai visko. Kas tada lieka?
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • lieka dėmesys būtyje
    • pakvipo laisve dabar
  • Balandžio 17 j.
    Garsius Tyla

    • Neskubėk. Imk abu klausimus iš eilės, patyrinėk. Tada rašyk.
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • keistas lengvumo pojūtis
  • Balandžio 17 j.
    Garsius Tyla

    • Nėra jokios laisvės. Todėl kad nėra jokios nelaisvės.
    • Tik skirtingos mintys.
    • “keistas lengvumo pojūtis“ – kas tai kaip reiškinys?
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • kaip tu tai matai? kaip man tai pamatyti?
    • gerai, tyrinėju toliau
  • Balandžio 17 j.
    Garsius Tyla

    • Eik paeiliui visus tris klausimus. mano patirtis tau tik pakenktų, nes dėmesys priimtų dar papildomų idėjų. Tu jų, kaip ir visi kiti – prikimšta ir taip. Žiūrėk už jų.
    • Neskubėk.
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • Labas vakaras…
    • Šiandien buvo įdomus tyrinėjimo momentas – gatvėje stebėjau pravažiuojančias mašinas, žmones aplink, namus, dėmesiu apklojau viską, ką mačiau aplink, taip pat susitelkdama į save. Tą akimirką pajutau, kad esu lyg ir kaip kokia erdvė, viduje buvo budrumo, tarsi kažkokio šviežumo jausmas. Bet jis truko neilgai, vėliau jį vėl užtemdė tarsi kokia skraistė, protas prisipildė minčių. Pajutau, kad negaliu išlaikyti dėmesio nuolat į viską aplink, vis susikoncentruoju į kažką. Po kurio laiko vėl bandau paskirstyti dėmesį aplink, jaučiu, kad tam reikia valios pastangų, nes dėmesys linkęs koncentruotis į kažką konkretaus vienu metu.
    • Ir dar – buvo pojūtis, kai atėjo mintis , ir aš ją tarsi “apžiūrėjau“. Ne tai, kad pamačiau ją kaip tokią, bet tarsi apčiuopiau ją su visa prasme nesitapatindama…
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • Tuo metu kai sakau “aš“ – tai jautėsi kaip dėmesys, pastebėjęs tą mintį, bet kas už jo?
    • keistas lengvumo pojūtis – tarsi šilko prisilietimo pojūtis. Savyje nešantis kažką gaivaus, bet tas reiškinys truko trumpai. Jis tarsi pasirodė akimirkai, – ir išnyko.
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Geri pojūčiai – yra gerai. Labai smagu, kai jie ateina. Įvyksta susitapatinimas ir op, jau nebesmagu, kai jų nebelieka. Lengvumo pojūtis, palaimos, ekstazės ir visa kita – tik reiškiniai, nieko daugiau, tai ne tu, ne tavo, ne tau. Taip pat kaip ir kančia, baimė, širdgėla. Kuom šitie pojūčiai skiriasi iš tikrųjų? Pasižiūrėk.
    • Ar tu egzistuoji?
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Jei pakviestum į draugus, būtų lengviau bendrauti.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Prašau priimti mane į draugus.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Ką tik atėjo keistas suvokimas, kad gali atsiduoti tėkmei tik tada, kai aškiai įsisamonini, kad tavęs nėra. Ir čia pajutau laužo analogiją – laužas dega tik netapatindamas savęs su niekuo – liepsna pati srovena pavėjui, nes per jį reiškiasi procesas – ir jis – tėkmės dalis. Šis suvokimas vėl – truko tik akimirką.
    • Ar aš egzistuoju? Dabar dar nežinau atsakymo.Tapatinimasis su reiškiniais lyg ir grąžina, meta atgal į įprastą būseną.
    • Tyrinėju toliau…
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Kai atkreipiu dėmesį į lengvumo, palaimos ar kančios, baimės pojūčius – jaučiu, kad jie tartum skiriasi – jausmų diapazonais, tarsi vienu atveju buvimas vienuose malonus, kituose nemalonus. Bet kai dėmesiu nukeliauju iš jų, tarsi išeinu iš to, lieka tik blankus suvokimas, patyrimas, – tai lyg priešingos vieno reiškinio pusės. O nukeliauju kur? Į kažkokią neutralią zoną, kurioje tuo metu nieko nejaučiu. Ar tai trečia reiškinio pusė?
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Neužsikabink už tų suvokimų. Jie atrodo tikri, bet tai tik mintys, tie patys praeinantys reiškiniai. Paleisk ir juos.
    • Ką gi, gudrauji, kai sakai -nežinau, ar egzistuoju.
    • Okey, tada atėjo laikas aiškiai suprast, kas yra realu, o kas – ne.
    • Užduotis:
    • Tyrinėk aplinką ir “pačią save“. Reiškinius. Kas yra realu, o kas ne. Konkrečiai. Labai konkrečiai. Papunkčiui, ta prasme.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • ačiū. tyrinėju toliau
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Labas vakaras,
    • Šiandien tyrinėjau aplinką, bei pojūčius viduje. Pajutau, kad mano suvokimas pamažu tampa vidiniu stebėtoju – reiškinius, mintis, jausmus – juos tarsi mažiau pergyvenu, tarsi mažiau susilieju su jais, dėmesys aprėpia juos ir stebi. Stebėtojas šiuo atveju ir yra pats dėmesys. Keletą akimirkų jutau buvimą čia ir dabar – kuomet išsklaidau dėmesį į aplinką, tuo pačiu aprėpdama ir savo kūną. Budrumas kaip toks ateina kiek vėliau, po kiek laiko vėl dėmesys susitapatina su situacija ir nejaučiu skirtumo. Pradedu pastebėti, kaip tapatinuosi su situacija ar pojūčiais – reakcijomis. Pojūčiai, reakcijos, situacijos – atrodo visa ko dalis, jie yra manyje, ir aš juos po truputį pradedu pastebėti. Įdomiausias pojūtis buvo jogoje “numirėlio“ pozoje, kuomet užsimerkiau, ir vidinis stebėtojas išėjo dėmesiu iš pastato, – pasivaikščioti. Kūnas tarsi liko kažkur toli, tai davė man suvokimą, kad dėmesys nepriklauso šiam kūnui.
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Tai yra puiku. Tu kaifuoji nuo patirčių. Bet mes čia ne tuo užsiimam. Tikslas vienas vienintelis – suvokti, kad tavęs kaip atskiro individo, tiesiog nėra ir niekada nebuvo.
    • Noriu sugražinti tave iš patirčių prie tikslo, vartų. Be to nieko nebus. Patiri viską, taip pat ir dėmesį
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Reiškia nesi nei vienas iš jų, net dėmesys.
    • Ar esi kaip bet koks reiškinys, forma, pavidalas?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Man kilo toks suvokimas, bet tai ne patyrimas, aš nepatiriu dar savęs (dėmesio) – kaip reiškinio
    • aš esu susitapatinusi su dėmesiu
    • kaip man išeiti už to ribų
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Stebėk dėmesį
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • čia jau šyptelėjau
    • sorry, nebuvo pasirinkimo
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Tieiog stebėk, nuolat, ką bedarytum, dėmesys yra. Stebėk jį. Jei nepavyksta, atlik tą pratimą su dėmesio išsklaidymu dviem kryptim.
    • kodėl?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • kas kodėl?
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • šyptelėjai kodėl
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • nežinau, spontaniškai, susitapatinau su šyptelėjimu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Taigi, kas realu, o kas – ne?
    • Kas yra tik idėja, o kas atspindi tikrovę?
    • Universitetas – tikrovė, ar idėja?
    • Stalas?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • idėja, žinoma
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Stalas?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • idėja
    • kėdė irgi
    • kūnas idėja
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Paliesk stalą. Jis yra kaip reiškinys?
    • Paliesk kūną.
    • Jis yra?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • manau kad idėja ir reiškinys kartu
    • reiškinys tai išraiška, išreikšta. Tai gali būti ir idėjos išraiška?
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Nefilosofuok. Čia viskas labai paprasta. Imam žodžius, kuriuos naudojame konkretiems reiškiniams apibudinti, Jei žodis apibudina idėją, tai nerealu, jei – reiškinį, formą, pavidalą – realu.
    • Stalas yra tikra -ji gali patirti dėmesiu. Taip?
    • Universitetas – netikra, nes tai tik idėja, dėmesiu jo nerasi niekur, taip?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Tai čia kaip daiktavardis ir būdvardis
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Minėtas Kalėdų Senis – tikra, ar ne?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • na jei aš jo nemačiau, tai ne, ta prasme negalėjau patirti dėmesiu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Ar tau būtina jį matyt, kad žinotum, jog jo nėra?
    • Ti KS, kuris kasmet tau atneša dovanų.
    • To*
    • Einam toliau.
    • Žmogus – tikra, ar ne?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Žmogus yra pavidalas , tuomet taip
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Kūnas yra pavidalas. Ar žmogus pavidalas, ar idėja?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Na aš įsivaizdavau žmogų kaip kūną…. Ok. Žmogus yra idėja
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Toliau, einam.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Idėja, esanti žmogaus pavidale
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Nevyniok į vatą. Polinkis filsosfuoti niekur nenuves – tai tik minčių žaidimai.
    • Protas – realu, ar ne?
    • Mintis – realu, ar ne?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Manau kad realu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Protas?
    • Gali dėmesių užfiksuoti protą, kaip pavidalą?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Taip, jis užpildytas. Dėmesiu aš užfiksuoju tam tikras jo dalis – mintis
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Protas, kaip pavidalas neegzistuoja. Paieškok jo dabar. Minutė. Toks didis daiktas. Šlovintas peršlovintas Protas. Rask jį dabar kaip pavidalą. Minutė.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • nerandu, tiesa
    • ir aš jo visai nešlovinu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Aš ir nesakiau, kad tu jį šlovini.
    • Tai ar protas realu?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • protas ne, bet mintys tikrai taip
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Pastebėk, koks yra pasipriešinimas, pasakyti – ne.
    • Taip. mintis – turi pavidalą, nes užfiksuojama dėmesiu. Ji – reali.
    • Toliau.
    • Emocija, pavyzdžiui pyktis – realu?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • manau, kad taip
    • aš ją jaučiu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Ne manau, o pasižiūrėk. Net esant ramiai, tavyje pilna emocijų. Dabar.
    • Ok.
    • Dabar pati duok pavyzdžių, kas yra realu, o kas -ne.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • meilė – nerealu, meilės emocija – realu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • aha, toliau.
    • Laikas -realu?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • ne
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Laikrodis?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • taip
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • ok, pradedi pagaut.
    • Dar duok pavyzdžių.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • saulė? realu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • aha
    • Visata?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • zveigzdes, menulis, arkliukas – realu
    • visata nerealu, realu kas joje
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • būtent, bet tai tik atskiri reiškiniai, kuriuos idėjiškai apibūdinti sugalvojamas vienas žodis.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • taip, supratau tai
    • na, pažiūrėjau
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Dabar pažiūrėkim į mintį.
    • Galima mintį dėmesiu matyti dviem būdais.
    • Įprastas – matyti minties turinį.
    • Neįprastas- matyti minties pavidalą.
    • Jei matai minties turinį, dėmesys susitapatina su juo ir tu tampi ta mintimi. Tu jau patyrei tai, taip?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • taip, kasdien patiriu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Jei matai minties pavidalą, matai ją kaip reiškinį, nesitapatini su ja, arba tapatiniesi trumpam. Tu jau patyrei ir tai, taip?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Taip
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Kas realu. Minties turinys, ar pavidalas?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • palauk…. pažiūrėsiu
    • kažkaip jaučiu, kad abu
    • nes ir tas, ir tas egzistuoja
    • tik su vienu tapatinuosi, su kitu ne
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Minties turinys papasakoja istoriją. Net jei tai vienas žodis. kaip pavidalas istorija neegzistuoja. Tai ar turinys -realu?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • tuomet tai nerealu…
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Pavyzdys. Įsipjovei į pirštą. Yra skausmo pojūtis. Ateina mintis. Jos turinys “ Man skauda“.
    • Kas čia realu, o kas ne?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Realus skausmas
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Kas dar?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • man skauda nerealu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Kas dar pavyzdyje realu?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • mintis reali
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Būtent. Mintis, bet ne jos turinys, reali
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • bet kaip siunku ta suvokti – mintis reali, o jos turinys nerealus?
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Tai yra super paprasta. Einam toliau.
    • Yra buvimo pojūtis. Nuolat. Taip. Jauti jį?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • taip
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Yra tas pojūtis ir ateina mintis: “aš esu“. Kas čia realu, o kas ne?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • mintis reali, “as esu“ nerealu, nes tai jos turinys
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Ir pojūtis realus, taip?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • taip
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Mintys taip jau veikia, kad nuolat pridedama etiketė – man, aš, tu , jis. Taip jau yra. Bet tai nereiškia, kad tas “aš“ yra realu.
    • “Aš“ realu, ar ne? Paieškok, nesakyk automatiškai.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Su paieška kažkaip sunkiau. Man lengviau per supratimą – kaip dabar lukštenam sluoksniais, tai pradedu suvokti, kad “aš“ nerealu, tik pojūčiui sugalvota pavadinimo etikėtė
    • suvokti
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Dar daugiau. Pažiūrėk, ar tas menamas “aš“ yra reikalingas, kad gyvenimas vyktų taip kaip vykęs?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • gyvenimui jis nereikalingas, žmonėms reikalingas apibūdinti savo buvimo pojūtį
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Ar išvis pasaulyje yra atskirybės, kurie valdo pavidalus, formas, reiškinius?
    • Ar medis yra atskirybė, kol žmogus jo tokiu neįvardija?
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Būtent.
    • Valgai sviestą?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • retai
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Ką valgai dažnai ir įvairių rūšių?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Vaisius, daržoves, kruopas, mėgstu miltinius patiekalus, pieno produktus, saldumynus
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Super.
    • Stovi parduotuvėje.
    • Priešais lentyną su saldumynais.
    • Ar yra koks nors “aš“, kuris pasirinks, kokius saldumynus nupirksi tąsyk?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • taip, yra – mano mažasis saldumynų monstras mėgėjas
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Prisimink kaip vyksta pasirinkimo procesas tokiu atveju. Išdėstyk visą seką dabar čia.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • atsiprašau, šitas klausimas prajuokino
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Šitas monstras yra ir anapus ekrano, viskas tvarkoj
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • ta prasme aš jo negaliu nugalėti
    • vis su juo susitapatinu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Apie nugalėjimus, vėliau. Dabar stovi prie lentynos. Dėstyk, kaip vyksta pasirinkimas. Kas renkasi ten?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • ok… pirmiausia ateina mintis , kurios turinys “ noriu aš jų (saldumynų)“. Tada akys perbėga lentynoje esančiu pasirinkimu. Traukia visada kažkas, kas labiausiai atitinka skonio receptorius, pojūčius, kuriuos patiriu, kai jais mėgaujuosi. Taigi, renkasi mano pojūtis.. lyg ir taip
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Renkasi pojūčiai ir mintys, taip?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • taip
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Tai kur čia tas “aš“?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • na tai nėra čia to mielojo “aš“. bet mano pojūtis tapatinasi su juo
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Yra mintis “aš renkuosi“ taip?
    • Su kuo tos minties turinyje susitapatina dėmesys?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • taip, man gal artimiau pojūtis ir mintis kartu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Jei tu apie buvimo pojūtį, tai taip dėmesys ir yra tas pojūtis be minties.
    • Vis tik vartočiau “dėmesys“, nes pojūčių būna įvairių.
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Dar kartą: Yra mintis “aš renkuosi“ taip?
    • Su kuo tos minties turinyje susitapatina dėmesys?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • su pojuciu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • pojūtis yra dėmesys. Su kuo jis suitapatina mintis turinyje “aš renkuosi snikersą“?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • susitapatina su monstro noru tą snikersą sužiaumoti
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Stop. Susikaupk.
    • Žiūrėk.
    • Yra minties turinys “aš šiandien valgysiu snikersa“. Tokia mintis kyla, ją mato dėmesys. Su kuo susitapatina dėmesys tame minties turinyje?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • su turiniu “ aš šiandien valgysiu snikersą“
    • su pačiu snikersu?
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Nea. Su snickersu nesusitapatina, su šiandien nesitapatina, su valgymu irgi. Tai su kuo tapatinasi?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • pats su savimi?
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Žiūrėk į žodžius turinyje.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • neaišku man
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • ““ aš šiandien valgysiu snikersą““
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • su “aš“
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • VoV
    • “Aš“ nežymi jokio realaus individo, bet vistik juo tikima. Kodėl?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • ach, tai aš galiu lengvai paaiškinti jums – todėl kad aš yra tai, kame yra pats dėmesys
    • todėl juo ir tikima
    • ir aš tuo oj kaip ilgai tikėjau
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • O dabar ką matai?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • dabar matau, kad tai iliuzija. Bet aš vis dar joje …. Na suprantu, apie ką kalbame, bet savo dėmesį vis tiek tapatinu su aš. Kol kas. Bet po truptuį kažkas keičiasi
    • truputį
    • bet šie nauji potyriai leis man pakoreguoti savo valgiaraštį
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Tu ir būsi iliuzijoje. Bet nebetikėsi ja. Iš sapno nepavyks išeiti. Kur tu eitum? Į kitą sapną? Kam? Bet žinojimas yra ir jis keis sapną savaime, be jokių pastangų.
    • Neforsuok nieko. Net snickerso valgymo
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • bet sąmoningiau rinktis juk niekas nedraudžia
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Nėra jokio samoningiau rinktis. Kas renkasi? Dar kartą?
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Nusprendei nebepirkti saldumynų. Kas nusprendė?
    • Nusprendei vietoj saldumynų valgyti vaisius. Kas nusprendė?
    • Stovi prie vaisių lentynos ir renkiesi, kuriuos pirksi. Kas renkasi?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Renkasi dėmesys
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Nieko panašaus.
    • Dėmesys yra dėmesys, jis tik fiksuoja.
    • Renkasi kas?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • mintis
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Būtent. Ir kaip tas pasirinkimas patampa “aš pasirinkau“?
    • mano pasirinkimu, kaip jis patampa?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • kai dėmesys užfiksuoja minties turinį
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Taip ir patiki etikete “aš“ tame turinyje.
    • Taip, kad valgyti, ar nevalgyti snickerso – neturi jokio pasirinkimo.
    • Net atsibudus neturėsi. Tik atsiras kūryba ir spontaniškumas. Bet irgi ne tau atsiras, ne tavo jis bus, ne per tave reikšis.
    • Grįštam prie tyrimų, užteks tų išvadų. Paskui pati pasidarysi, dar ir mane nustebinsi.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Kuo galima nustebinti prabudusį?
    • na gerai, prie tyrimų
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Man pavyzdžiui labai patiko dėmesio palyginimas su šilku.. Jėga.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • toks pojūtis ir buvo, tikrai.
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Pasaulis nesiliauja stebinęs. Reakcijos, tendencijos, emocijos, mintys kurios sukyla į paviršių atsibudus stebina beveik kiekvieną dieną.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Taip, suprantu. Aš ir pati be galo nustebau, kai staiga netikėtai pradėjau rašyti knygą. Ir istorija joje labai net atrodo reali.
    • na bet prie tyrimų
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Kada pradėjai?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • prieš 1,5 metų. Viskas gimė spontaniškai, – herojai, siužetas. Jokios proto veiklos, viskas spontaniškai
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Okey. Tęsiam..
    • Dabar jau gali žinoti, kur būtent yra tas menamas “aš“. Taip?
    • Kaip atsitiko, kad jis atsirado?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Na taip, suvokiu, kas “aš“ yra kaip ir idėja. Bet kodėl ji trukdo? Kai tapatinuosi su kūnu, – taip, ji lyg ir trukdo, bet kai nesitapatinu, dėmesys tampa tuo “aš“. Taigi kaip patirti kas yra už dėmesio?
    • Jis atsirado dėl to, kad mes norime įtvirtinti atskirumo jausmą
    • Aš įtvirtina atskirumo jausmą
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Netrukdo, kol netiki, kad ištikro to “aš“ nėra, kad tas “aš“ tik etiketė minties turinyje. Pasižiūrėk pati.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Jeigu jo nebūtų, tai nebūtų ir ko saugotis. Tarsi viena skraiste uždengtų visų visus pojūčius ir tai būtų viso labo formos, reiškiniai
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Man per dieną kyla šimtai minčių su “aš“ turinyje. Na ir kas, jei tuo nebetikiu, mintys ir tiek, istroijos, kokios dėl to bėdos?
    • Įsitikink, kad “aš“ nėra. Taip ir bus.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • gerai, pasipraktikuosiu su dėmesiu, tą pratimą.
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Ir dar vienas pratimas: žiūrėk į mintis kaip į pavidalą, ne turinį. Jei susitapatinai su mintimi, atsitrauk ir vis tiek pasižiūrėk į ją, kaip į formą. Parašysi, kaip sekėsi.
    • Atkreipk dėmesį į “aš“ tų minčių turinyje. Įsitikink, ar tas “aš“ rodo į ką nors realaus, ar tai tik tuščia etiketė.
    • Tirk. Intensyviai. Tu arti. Kaip ir visados buvai
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • Jaučiu didelį dėkingumą už visus patyrimus, kuriuos jaučiu. Tarsi didžiulės Malonės dvelksmas akimirkai nudažė erdvę. Tai spontaniška, Ačiū
    • Tyrinėju toliau…
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Jaučiu tą patį. Viskas vyksta.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • Štai ką pamačiau – mintis, jeigu joje yra aiškus objektas, parodo man tą objektą išorėje. Jokio “aš“ toje mintyje nėra. “Aš“ kaip istorija atsiranda tuomet, kai minties turinyje nėra objekto, nėra nieko realaus . wow
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Ar tu esi? Bet kokia forma, pavidalu, pasireiškimu?
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • bijau aš šito klausimo
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Labai gerai. Va sėsk ir paieškok to, kas bijo. Dabar.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • Aš dar noriu sugrįžti į tą mintį. Noriu užfiksuoti, užtvirtinti naują suvokimą.
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Suvokimas – tik minties žaidimas. Tai atitraukia tave nuo to, kas tikra. Ieškok to, kuris suvokia. Ieškok to, kam kyla mintis, suvokimas. Suvokimas pastebimas, todėl tai yra ne tas, tai yra ne tai.
    • Visada koncentruokis tik į šaltinį. Ar ten yra “aš“?
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Šaltinis tai ta tuštuma, kurioje nėra daiktų, reiškinių, formu. Pažiūrėk dar ir dar kartą ten.
    • Tuštuma – ne tai, kad forma, kuri tuščia, o tiesiog bedaiktynas, ir tiek.
    • Ir net tas bedaiktynas nesi tu. Tavęs iš vis nėra.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • gerai. einu toliau.
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Tik ten yra ramybė, tik ten yra tikroji palaima. Tik ten laisvė.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • tai labai žavi, išties.
    • taigi, ieškau toliau
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Žiūrėk į tą bedaiktyną ( ką tik gimė žodis ), nirk ten, tirpk ten. Būk ten. Net kasdienių reikalų verpete visada jausi, kad yra viso to šaltinis, bet tai ne tu, ne tau, ne per tave. Tirk, grežkis į tai.
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Tiesiog žiūrėk. Jei iškils palaima, kaip pojūtis -tai netikra. Nes tai tik praeinantis reiškinys. Visada žiūrėk tik į šaltinį. Kadangi pamatyti jo neįmanoma, tiesiog būk ten.
    • O pirmiausia įsitikink pilani – tavęs kaip individo nėra. Nėra ir niekada nebuvo.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • tai bent… žinau, kad rasiu jį
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • “tai bent… žinau, kad rasiu j“ – tai tik idėja, tik mintis, jos turinys netikras. Kas už jos?
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • buvo ilgesio pojūtis
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Kas mato tą pojūtį?
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • susižavėjimo, ilgesio
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Kas mato ir šitai?
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • nežinau, jo kaip ir nėra, jis atėjo
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Jei atėjo, tai pasižiūrėk į jį, kas ten. Dabar?
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • jausmų maišalynė. dabar nieko nematau.
    • taip lyg sluoksniais, jausmai visokie
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Leisk tai maišalynei būti. Visiškai laisvai. Kas į ją žiūri? Tik tai svarbu.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • Į ją žiūri dėmesys, bet kas žiūri į dėmesį – to nematau. Ar tai yra ta tuštuma, kuri žiūri į dėmesį?
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Neklausk manęs. pasakyk pati, kai pamatysi. Būk tikra.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • gerai – turiu klausimą
    • jeigu aš širdyje išreikšiu ketinimą pamatyti tą tuštumą ir paliksiu laukimui ?
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Stop. Palik visas magijas ir transerfingus ramybėje. Tai tik proto žaidimai. Laisvė – už minčių sienos. Čia pat. Dabar. Niekada paskui. Paskui – tik mintis.
    • Stabdo tave tai, kad lauki kažkokios būsenos, įvykio. Ne. Tik paprastas žinojimas – tavęs nėra. Nieko daugiau. Labai paprasta. Mintis yra, dėmesys, jos matymas yra, bet to, kuris mato – nėra. Žiūrėk. Dabar. Praeik dar kartą visą reiškinių grandinę dėmesiu:
    • Žiūrėk į stalą -> į klaviatūrą -> į rankas -> į vibracijas rankose – >pažiūrėk dėmesiu į viso kūno pojūčius iš kart -> pamatyk vidinę erdvę kūne – > pažiūrėk į jasumus, emocijas, kurios duotu momentu yra -> pažiūrėk į mintį kuri ateis -> pažiūrėk į buvimo pojūtį -> pajusk patį dėmesį -> pabandyk atsukti tą dėmesį į tą, kuris jį valdo. Jo nėra. ten kur jis turėtų būti – tuščia. Daryk tai tol, kol būsi tikra. Ieškok.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • gerai. ačiū, kryptis dar aiškesnė
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Atsakymas neateis, kaip mintis. Jei ateis – tai nebus tai. Bet kurios minties turinys – netiesa. Plikas tylus žinojimas. Būsi su juo ir bus ramu.
    • O gal nebus ramu
    • Nesvarbu. Bet kokiu atveju – tylus žinojimas. Ne kaip būsena. O kaip žinojimas, kad vienaragio realybėje nėra. Yra idėja apie jį, bet realaus – ne.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • tai ir yra tai, ką pamatė Buda?
    • neiškenčiau
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • paklausti
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Patylėsiu. Pastebėk, kaip protas daro viską, kad tik netyrinėtum. Vis išmeta saldainį ir nuveda dėmesį šalin.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • žinau aš, kad protas mėgsta tai, kaip snikersą….bet ačiū už kryptį, tyrinėju toliau
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Dar syk įsigilink į paskutines dvi žinutes. Ten visa esmė ir viskas ko reikia. Tirk.
    • Atsipalaidavusi tirk. Eik pasivaikščiot jei gali ir stebėk aplinką. Atsipalaiduok. Tada tirk.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • gerai, tą ir ketinu daryti. Ačiū dar kartą
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Kas ten verda?
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • Labas rytas,
    • Vakar pusdienis po pietu buvo euforijoj. Ta prasme labai gera širdyje. Pamažu praktikavau stebėjimą, po kiek laiko pajutau, kad “žvilgsnis“ į viską šviežėja“. Taip aš pati suprantu, kad tai patirtys. Šiendien ryte buvo pojūtis, kad dėmesys, kaip toks, lyg ir susikaupęs į kaip kokį “kamuoliuką“ viduje, esantis atskitai kūne. Tada vėl suvokaiu, kad tai yra du objektai – kamuoliukas, ir kūnas.
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • O kaip tavo “tu“? Jau įsitikinai, kad jo nėra, niekur nei ženklo?
    • Aš kaip pažiūriu į tą idėjų, tendemcijų raizgalynę, vadinama protu, tai matau viena. Pilna “pakištukų“, arba špargalkių, kiekvienam atvejui. Iš tos raizgalynės bus traukiama nuolat – tai euforija, tai susierzinimas, tai baimė. Kad tik tikėtum jų turiniu, kad tik nepamatytum paprasto fakto – tavęs nėra,
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • Kai tu sakai “tu“ – ar įsitikinai, kad jo nėra – aš negaliu atsakyti į šį klausimą, tokio potyrio, kad manęs nėra, aš neturiu. Lyg ir yra blyškus suvokimas, kad manęs nėra, bet patirtys, jausmai, kuriuos patiriu – yra kažkoks tapatinimasis. Bet tas blyškus suvokimas stiprėja
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Potyrio ir nereikia. Kokio potyrio tau reikia, kai žinai, kad Kalėdų Senis neegzistuoja? Žinai ir tiek. O kas jau darosi paskui, tai jau kiti reikalai.
    • Beje, potyrį tu jau esi turėjusi.
    • Ir jo pasikartojimas, stiprėjimas, dažnėjimas riklausys nuo to, kiek energijos, uždarytos susitapatinimuose, išlaisvinsi. O išlaisvinimas, tikrasis, prasideda tada, kaip tikėjimo savuoju aš nebelieka. Va toks ratas va. Dėl to ir vartai, laisvės vartai. Nes nuo pliko žinojimo – manęs nėra ir prasideda viskas.
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • O dabar užteks filosofijų. Nuoširdumą į rankas ir pirmyn. Ar yra “aš“ kaip reiškinys?
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • Tu kalbi apie tą potyrį, kurį aprašiau kai klausiau E.Tolle? Jog išnykau?
    • “Aš“ kaip reiškinio nematau. Yra tik tai, ką mes apibūdiname “Aš“ kaip reiškinį – dėmesys, kūno jausmai, mintys su jų turiniu.
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • aha. Beje, pusę metų prieš atsibudimą ir aš turėjau tokį potyrį. Jis tiesiog padaro tam tikrą įskilimą kūne, tikėjime ir sudaro sąlygas ateiti mokymui, mokytojui. Pati eiga susiklosto taip, kad neužilgo viskas gilėja. Tol, kol tuštuma suvokia proto lygyje – ji ne “aš“. Jos kaip individo nėra. Manęs nėra. Tavo laikas atėjo. Pirmyn. Dirbk. Tik tu pati gali tai padaryti.
    • Ar tu esi kaip reiškinys, forma, pavidalas. Paprastas klausimas, paprastas pasižiūrėjimas, paprastas atsakymas. Viskas kas genialu – paprasta. Minutė žiūrėjimo aplink, vidun ir tai aiškiai žinai.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • matau kaip protas priešinasi atsakyti, kad manęs nėra
    • mane užvaldo baimė
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Nu ir palik jį ramybėj. Tiesiog žiūrėk ir žiūrėk į tą tuštumą, kur turėtų būti tavo “aš“. Žiūrėk ten.
    • Leisk būt ir tai baimei. Apkabink ją, pabūk su ja, patapšnok per petį. Ji reiškinys, toks pat, kaip ir tavo tikėjimas savuoju “aš“
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • ger ai
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Žiūrėk į tuštumą. Viskas kyla iš ten, net ir supratimas “manęs nėra“. Net ir šitas mūsų bendravimas. Tiesiog žiūrėk ten. Ar ten yra kas nors asmeniško, individualaus, ar tas bedaiktynas – tu?
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • dabar blykstelėjo suvokimas, kad “manęs nėra“ supratimas – net ir tai yra reiškinys
    • pamačiau tokį vaizdinį – sluoksniai – potyriai, mintys, idėjos, viskas sudaro pilką debesį viduje, kuris save tapatina su “aš“ idėja, ir dėmesys tame pilkame debesyje.
    • Matau, kad tapatinu save su dėmesiu, kuris yra tame debesyje
    • nesąmonė, vėl čia kažkoks proto žaidimas
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • šitai turėjau omenyje apei pilką debesį. Nuotrauką pamačiau netrukus
    • tyrinėju toliau
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • “dabar blykstelėjo suvokimas, kad “manęs nėra“ supratimas – net ir tai yra reiškinys“
    • Būtent!
    • Jis tik rodo ten kur reikia žiūrėti, veda namo. Tai idėja – kelio ženklas. Tomis idėjomis, reiškiniais aš tave “šeriu“ ne tam, kad jas priimtum, o kad žiūrėtum ta kryptim. Ką visada ir kartoju – netikėk, o tirk.
    • Kaip jautiesi atsibudusi?
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • aš dar vis žiūriu ta kryptim
    • prisimenu tą potyrį, kai manęs nebuvo, buvau išnykusi
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Nuo šiol visada žiūrėsi ta kryptim. Tokia jau tavo dalia. Tol kol žiūrėtojai galutinai apsikeis vietomis ir bedaiktynas žiūrės į Jolitą, o ne atvirkščiai.
    • Tu jau aiškai suvoki, kad bet koks reiškinys – ne tu.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • dingsta susidomėjimas visa dvasine ideologija
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Tu aiškai suvoki, kad tavęs, kaip reiškinio – nėra.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • praktiškai dingo
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • “dingsta susidomėjimas visa dvasine ideologija“ –
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • super. tai ir yra atsibudimas. Iš bet kokių idėjų jungo, iš bet kokių tikėjimų, iš bet kokios trechamudijos.
    • Meilė širdy. super Jolita!
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • aš jau atsibudau?
    • trechamudija – tikrai – geras žodis
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Taip. Iki sekančio išgyvenimo, kuris nusineš tavo dėmesį. Ir vėl išnirsi. Vėl nusineš, vėl išnirsi. Taip ir banguosi, kol nei vieno susitapatinimo neliks. Pandoros skrynia atidaryta. Lauk ir euforijų ir depresijų ir baimių ir ko tik nori. Viskas pasirodys tam, kad išsisklaidytų visiems laikams. Karma dega pati savyje, jokio “aš“ kad tai vyktų.
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Stebėk tuštumą, nuolat. Bet to net nereikia sakyti. Nuo šiol ji bus “šalia“ visada. Net pykčio sukūryje.
    • Dabar nurimk, kur esi. Tiesiog pabūk kelias minutes. Budri, bet nieko neieškok. Tiesiog būk.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • tik dabar suvokiu, ką reiškia, kai sakei “ prieš tave nuolat yra tobulas reiškinių pasaulis“. O, kokia tai tiesa.
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Leisk viskam susigulėti.
    • Tokių supratimų bus vos ne kasdien. Bent jau man buvo. Bet ir tai tik reiškiniai. Taip?
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • tai jau faktas
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Duosiu pavyzdį.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • toks jausmas, kad per šias kelias dienas nuėjau tiek, kiek per gyvenimą nepavyko suprasti
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Daviau tau kryptį, kad kūnas yra realu, pameni?
    • Ir tai yra ne tai. Bet paskui pati prieisi.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • pamenu
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Nieko nėra realaus, arba viskas yra realu.
    • Vėl idėja.
    • Tikra – tik būtis. Tik gyvenimas. Tik veiksmas.
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Ir vėl – tik idėja!
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Bet koks didis suvokimas – tik idėja, tik pančiai, tik rėmelis.
    • – ir šitai yra tik idėja.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • wow
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • kažkas vyksta, tą jaučiu – veriasi kažkas
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Neprisirišk ir prie to.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • na aš žinau – tu jau “ten, per ten, iš ten“ aš čia kažkur dar paviršiuj
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Va kilo mintis ir pažiūrėk – kam ji kilo. Kas tas jos turinyje esantis “aš“?
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • ok
    • dėmesys viską stumia į šalį – net ir žodžius, kuriais bet ką galima apibūdinti, išreikšti. Absoliučiai viską. Bet ką jis nori pamatyti?
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Paieškok idėjos apie tai, koks atsibudimas, nušvitimas, realizacija turi būti. Pažiūrėk į ją. Užteks ja tikėti. Nurimk. Viskas jau baigta. Jau buvo baigta dar tada, prieš mums susipažįstant.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • Idėja buvo “ aš esu meilė, šviesa, tiesa ir gyvenimas“ Aš projektavau tai kaip ketinimo realizaciją
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • na, aš – tai tai, kas buvo manyje
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Va ir žiūrėk dabar į tą idėją.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • ir knyga apie tai, istorija, herojai, gimė iš šios idėjos
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Nestumk jos, tiesiog žiūrėk.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • ok
    • sukilo jausmai, dabar pasipylė ašaros
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Knyga gimė ne iš idėjos. Iš idėjos niekas gimti negali. Ji tik rėmelis. Viskas, idėjos, knygos, realizacijos gimsta iš kitur.
    • Puiku. Džiaugiuosi už tave.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • na gal, bet aš priėmiau tai kaip idėją
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Jokių gal. Pasižiūrėk pati.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • Tieisog tas “ aš esu meilė, šviesa, tiesa ir gyvenimas“ visada buvo širdyje, aš tai jaučiau. Ir tai kėlė kančią, didžiulę. Nes tai niekaip neatsispindėjo mano gyvenime, santykiuose su žmonėmis. Tarsi jauti kažką, bet nesugebi to išreikšti, arba gaunasi ne taip. Bet tai jau praeita. Ir tu teisus – vis kažko laukiau. Gal tavęs – kuris trepteltų koja ir pasakytų – atsibusk gi pagaliau…
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • bet vėl – tai tik reiškinys, kurį apibūdinau
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Pasižiūrėk. Jei nei tavęs, nei manęs nėra. Tai kas ko laukė, kas kam trepsėjo, kas ten budo…?
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • užtat kad.
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Tai ir yra laisvė.
    • Mintys, idėjos – puikus dalykas.
    • Jei jomis netiki.
    • Ką dabar jauti. Pasižiūrėk ir pavardink.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • atėjo vaizdinys, – lyg maudaisi kažkame, bet prie nieko nesilieti.
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Čia vaizdinys. O pojūčiai kūne?
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • skauda galvą, nes buvo sukilę emocijos – pažiūrėjau į jas, praėjo. Didesnę laiko dalį žvilgsnis nukreiptas į vidų, į kūną. Vis dažniau ateina būsena – kad aš čia ir dabar, lengvas budrumas. Mačiau užsikabinu už minčių.
    • mažiau
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Ir tas užsikabinimas -nieko blogo. Stebėk ir jį. Kaip tai vyksta? Kaip dėmesys prisikabina ir kaip atsikabina. Žiūrėk.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • aha
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Žiūrėk kaip į judesį, kaip į vyksmą. Tegu būna.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • taip
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • vyksta vidinis tiriamasis darbas
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Na ir?
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • stebiu dėmesį, vidaus pojūčius
    • šiandien buvo toks ….. na, nežinau, pojūtis ar suvokimas… dalyvavau pokalbyje su žmonėmis, tuo metu jaučiau viduje tuštumą, sekiau dėmesį. Ir kelias akimirkas buvo vienas įdomus dalykas – lengvas pojūtis, jog aš buvau kažkur erdvėje, vibravau kartu su jų balso vibracija. Tai nei dėmesys, nei “aš“…
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • Žinojimo sluoksniai : Proto žinios, koncepcijos (iliuzija)—> Jausmu, potyriu zinios (iliuzija)—-> Butis, “Aš“ (iliuzija)—-> Išėjimas už ribų, iš ko viskas atsiranda (realybė) – laisvė – tai, apie ką tu kalbėjai?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Taip. Bet vėl – nepaskęsk, nesitapatink net su ta laisve, užribiu.
    • Pagrindinis dalykas, kurį tirk ir pertirk, vėl ir vėl – tavęs kaip individo nėra. Tik čia durys. Ne reiškiniuose, ne sluoksniuose, ne analitikoje.
    • “ lengvas pojūtis, jog aš buvau kažkur erdvėje, vibravau kartu su jų balso vibracija.“ – ne reiškinys? Jei jį matai, tai nėra tai.
    • Tavo kūnai stiprūs energetiškai, užtat patiri įvairių fejerverkų. Bet tai gali tik trukdyti, jei pamesi ašį – žinojimą, kad tavęs nėra.
    • Ašis – kai patiria bet ką, absoliučiai bet ką, vis atsisuki į to šaltinį. Iš kur tai kyla?
    • Kol lieka tik būtis.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • “ lengvas pojūtis, jog aš buvau kažkur erdvėje, vibravau kartu su jų balso vibracija.“ – ne reiškinys? Jei jį matai, tai nėra tai.“ – aš tai kaip ir pajutau – tuomet tai iliuzija, taip.
    • dabar matau, kad iliuzija
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Jei reiškinius vadinsi iliuzijomis, teks prieiti, kad absoliučiai viskas, kas yra, yra iliuzija. Kokia nelaimė  Tiesiog reiškinys. Ir gerai.
    • Bet ne tu. Ne tau, ne per tave.
    • ar yra abejonių, kad tu neegzistuoji. Pažiūrėk.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • na gerai, reiškinys. Giliai intuityviai suvokiu, ką sakai.
    • “ar yra abejonių, kad tu neegzistuoji. Pažiūrėk.“ – analitiškai, per reiškinius suvokiu, bet gilaus patyrimo tokio dar nėra
    • vat kai facebooke tu tada astriai parasei, kad taves nei manes nera – is karto tavim patikejau. O as dabar kapstausi lyg pavirsiuje
    • gerai, tyrinėju toliau
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Tai nebesikapstyk tada. Tiesiog atsipalaiduok ir būk. Stebėk.
    • Dabar tu kapstaisi savo iniciatyva. Pažiūrėk, kaip tai gaunasi. Patyrinėk.
    • Kol aš rodžiau, tiesiog kreipei dėmes ten.
    • O kaip yra dabar? Protas nepasitenkinęs. Yra idėja, kad turi būti kažkas dar. Ką jis daro. Naudojasi mano rodymais jau kaip nuosavomis programomis. Kas gaunasi?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Dar kartą.
    • Adatos aštrumo koncentracija tik į vieną paprastą faktą – tavęs nėra.
    • Atsipalaiduok ir stebėk pačius norus tyrinėti toliau. Tai irgi reiškinys. Ne tu.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • na aš stebiu, stebiu.
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Kryptingas stebėjimas – proto veiksmas. Eik prie budraus buvimo. Kai matai dėmesį. Juk ne kitu dėmesiu jį matai. Ir ne pats dėmesys mato save. Su dėmesiu gali tik būti. Budriai būti. Būk.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Būtent, aš per dėmesį tą ir darau. Ir patyriau tuos reiškinius, kuriuos aprašiau
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Ta prasme matau dėmesį
    • Bandau jį atsukti į tą , kuris mato
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Aha. Bet tu nardai stengiesi dėmesiu sugauti jo pačio uodegą. Dėl to ir visi tie reiškiniai. O tiesiog būk su juo.
    • Tu jau žinai, kad nepavyks, ir žinai, kad jokio reiškinio ten nėra. ten ir yra tas buvimas.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • aaa.
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Teisiog nurimk ir stebėk norą tyrinėti. Tu dabar esi šituose spastuose. Tų spasų bus dauk. Eik iš jų. Stebėk norą tyrinėti. Kol jis nebesijaus, kad yra tavo.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • puikumėlis
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Budriai būk su dėmesiu. Kaip ir su kitais reiškiniais. Nebetyrinėk. Varyk į gamtą. Pažiūrėk: kuom skiriasi tavo kūno dalys nuo augalų aplink. Pažiūrėk, kur prioritetai, kaip jie atsiranda.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • gerai, taip ir padarysiu
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • “Eik prie budraus buvimo. Kai matai dėmesį. Juk ne kitu dėmesiu jį matai. Ir ne pats dėmesys mato save. Su dėmesiu gali tik būti. Budriai būti. Būk.“ – šiandien kaip tik buvo tokia diena – jaučiau tuštumą viduje. Pavyko B0ti su dėmesiu.
    • Labai tau dėkinga esu už kantrybę.  Ačiū
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Aš neturiu jokios kantrybės. Viskas yra gerai.
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • ‘šiandien kaip tik buvo tokia diena – jaučiau tuštumą viduje’-
    • Puiku. O kas ją jaučia?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • tai buvo mano kūne, tarsi tuščia erdvė kaip pagrindas visiems reiškiniams
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • tavo kūne. Ar tas kūnas yra tavo?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • nežinau, negaliu atsakyti. nėra pojūčio, kad jis ne mano
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Protas reikalauja suvokimo, ar ne? Pojūčio.
    • Tada pažiūrėk atvirkščiai – ar pojūtis, kad kūnas yra “tavo“, yra teisingas. Pažiūrėk dabar. Ką sako tas pojūtis? Kas į jį žiūri? Pojūtis “mano kūnas“ nerodo nieko tik patį save. O ar yra to pojūčio “šeimininkas“, turėtojas? Žiūrėk.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Nesakyčiau, kad tai protas. Daugiau koncentruojuosi į širdies erdvę
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Nediskutuok, o žiūrėk. Kaip ten yar iš tikro? Už minties, už pojūčio? kas stovi už jų?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Nėra. Nėra to pojūčio, kad kūnas yra mano. Tai tarsi tuštuma, lyg ir jaučiu jos ribas ties kūno kontūrais, lyg ir ne.
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Tai jei nėra pojūčio, kad kūnas yra tavo, tai kam tau pojūtis, kad jis ne tavo?
    • Medis, kurį matai. Ar reikia pojūčio, kad jis ne tavo? Jis tiesiog yra, taip? Kuom skiriasi tavo kūnas?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Niekuo nesiskiria
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Kuom skiriasi mintis nuo paukščių čiulbesio?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • niekuo
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Kuom skiriasi dėmesys nuo Saulės šviesos? Ar dėmesys taip pat “tavo, kaip ir Saulės šviesa?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • ne, ne mano
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Kai žiūri į preainantį priešais žmogų, kuo jis skiriasi nuo Jolitos?
    • Ar yra kuris nors tavo, o kuris nors ne?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • niekuom mes nesiskiriam vieni nuo kitų, tuštumą žiūri į tuštumą
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Ar ta tuštuma esi tu? Ar ta tuštuma yra tavo?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • nei aš esu ji, nei ji yra mano
    • ji tiesiog yra
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Tai ar tu esi, ar yra tavo “aš“ kur nors?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • ? nežinau
    • manyje nėra to žinojimo, kad manęs nėra
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • O ar yra žinojimas, kad tu esi?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • kūnas verčia mane tapatintis su ta tuštuma, kuri yra
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Tai tik idėja. Niekas tavęs neverčia. Kūnas ne kliūtis.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • tas pergyvenimas, kurį pergyvenau, kai klausiau E. Tolle – jog aš išnykau – tada tikrai pergyvenau savęs nebuvimą tą sekundę.
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Kūnui būti tu nereikalinga, jis funkcionuoja pats sau. Mintims būti tu nereikalinga, jos kyla pačios sau. Dėmesiui būti tu nereikalinga – jis atsibudud iš ryto atsiranda ir užmigus vakare dingsta. Nėra nieko, kam reikalingas būtų tavo “aš“. _iūrėk, tirk.
    • Taip, o dabar atėjo laikas mirti tikėjimui apie “aš“. Bet įsitikinti pačiai. Tirk pagal paskutinė mano žinutę.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Dėmėsys dingsta užmigus? O kaip su sapnais?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Tada jis atsiranda. Trumpam. Ką tai keičia mūsų temoje?
    • Ar reikalingas tavo “aš“ kam nors?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • ne.
    • reikalingi tik reiškiniai, mintys, – tas , kas reiškiasi per mane
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Taigi sumuokim:
    • Menamas “aš“ – niekam funkcionuoti nereikalingas.
    • Niekur jo, nors pastoviai minimo, neišeina surasti.
    • “Aš“ sutinkamas tik minties turinyje, o minčių turiniu negalime tikėti.
    • Atsisukus į dėmesio turėtoją – ten tuščia.
    • Ir tu vis dar nesi tikra?
    • Kas ten laiko tą tikėjimą?
    • Susidėliok taškus ant “i“.
    • Persiskaityk visą mūsų pokalbį iš naujo. Ar yra kokių abejonių?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Gerai, rašau tai, kaip tai per mane atsispindi – abejonių nėra, bet kodėl aš nenoriu to pripažinti?
    • Kur čia tas fokusas – gal aš turiu kažką patirti?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Tu nieko neprivalai patirti. Tiesiog žinojimas be abejonių – tavęs kaip individo nėra. Tu patirtį jau gavai avansu tada. Keista, bet ir mano atveju buvo taip pat. Ką gi – matyt toks tokį moko… Taip jau yra.
    • “kodėl aš nenoriu to pripažinti?“ – atsakymas glūdi šitame pačiame sakinyje. Kas pripažintų arba ne? Ar toks pripažinimas nebūtų dar viena mintis “aš pripažystu: manęs nėra“. Ko verta būtų tokia mintis, jei nei viena ja negalima tikėti?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Na gerai…. tegul viskas susiguli. Perskaitysiu dar kartą viską, ką čia susirašinėjome.
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Aha. Perskaityk, atlik visas užduotis. O tada atsipalaiduok.
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Aš tikrai netikėčiau tokia mintim“ manęs nėra“, jei man tokia iškiltų. Pažiūrėčiau kaip į dar vieną reiškinį, ir tiek.
    • Bet kartą sužinojus, kad Kalėdų Senis neegzistuoja, niekas manes tuo nebeitikintų ir minčių tą patvirtinančių – nebereikėtų.
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Ką kartą pamatei – nebegali būti nebematęs.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Bet atsakyk man į klausimą – kai klausiau tavęs “ kas tu esi“ – tu atasakei, kad taves nera. Jeigu manes paklaustu, as vis tiek pasakyciau varda, pavarde, ir t.t. Kodel as nejauciu saves saltinyje – taip, kaip tu jauti
    • na vel as “saves“ – matyt, tapatinuosi
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Ir aš pasakyčiau vardą pavardę. Ar gali nežaisti to žaidimo?
    • Pajausi. Kuo toliau, tuo tvirčiau. Ir be jokių pastangų. Ir be jokio pasirinkimo.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • aš tapatinuosi su kunu, reiskiniais.
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • “na vel as “saves“ – matyt, tapatinuosi“ tai tiesiog kalba. “aš“, tikėjimas “aš“ didžia dalimi ir yra kalbos, kaip fenomeno, produktas.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • gal man kokias mantras pagiedoti
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • “aš tapatinuosi su kunu, reiskiniais.“ – ir aš tapatinuosi. Panyru ir išnyru. Tol kol nieko neliks. Bet kai žinai, tada ramu. Net tapatinimasis – tik natūralus reiškinys be jokio pasirinkimo.
    • Neverta. Geriausia “mantra“ – žiūrėti į tuštumą ir tirpti joje.
    • Kaip toj Sel’o dainoj
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • o kas ten, mėgsti Sel’ą?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Pala, paieškosiu
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • man jis pats kiečiausias LT dainininkas
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Bičas vienu metu domėjosi dvasiniais dalykais.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • manau ir Mamontovas
    • gera daina
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Paklausyk tą dainą. Čia būtent yra tai ko tu sieki. O tu nesiek. Tu jau dabar ten. Tuštumoj. Tik mintys užstoja, netikėk jų turiniu. Ir tu ten.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • klausau dabar
    • jo, gerai dainuoja
    • pasinerti į tuštumą
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Tik kieno jis prašo “leisk“?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Šaltinio gal
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Anekdotas, a? Tas, kurio nėra, prašo to, kuris tuščias, pasinerti ten, kur nėra į ką nerti…
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • taip išeina
    • stebuklas … viskas yra stebuklas
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Juk anekdotas. Nejuokinga?
    • Aha. Arba viskas stebuklas. Arba viskas – įgimta, paprasta. ramu.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • si daina mane veža,
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Na tai dar kartą paklausyk ir pasižiūrėk į tą “vežimą“ kaip pojūtį. Kaip konkrečiai tai pasireiškia? Kokiais reiškiniais?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • na tai atsipindi mano vertybes
    • reiškinys tai aišku
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Ne ne. Stebėk. Kokie reiškiniai sudaro tą “vežimą“? Stebėk, kol klausaisi.
    • Turi aiškiai pamtyti, kaip atsiranda ir pasireiškia emocija, “vežimas“, kaifas. Pirmyn. Klausyk ir tirk. Dalis dėmesio ten, dalis ten
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • ok
    • na, visa paletė reiškinių – pojūčių. Bet tai tarsi vientisa, kažkur aukščiau, kažkur žemiau. Bet gal man nereikia čia visko aprašinėti?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Iš esmės – kokiu reiškiniu kūne atsispindi emocija? Kaip ji fiziškai pasireiškia, kad ėmesys galėtų ją užfiksuot?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • jaučiu entuziazmą, pakylėjimą – dvasinį
    • dėmesys tai užfiksuoja
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Kūne. Kaip pasireiškia? Stebėk.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • ateina banga, nueina. Jausmo banga. Dėmesys į tą bangą
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Jau geriau.
    • O ta banga kūne, tai? Fiziškai, kas?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Širdies erdvėje, pakylėto jausmo banga. Kutena širdį
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Nekalbėk metaforomis. Fiziškai kūne. Kas ten vyksta?
    • Stebėk, ne galvok.,Kausyk dainą dar kart, užsidėk kitą – žiūrėk, kas darosi kūne. Ne erdvėje, ne mintyse, kūne.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • na tai jausmas, širdies erdvėje – emocija, ateina šiluma, kutenimas. Kaip man tai tiksliau apibūdinti?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Aš kai stebiu emociją, tai pastebiu tik vienokius, ar kitokius raumenų susitraukimus. Kartais stiprius, kartais vos juntamus. Kartais malonius, kartais skaudžius. Bet visada nieko daugiau – tik raumenys. Pasižiūrėk pati.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • gerklėje net kutenimas lengvas
    • oho
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Ką daro raumenys, kai yra pyktis? Kai yra džiaugsmas? Dėl ko kartais nuo emocijos užtraukia kvapą? Kodėl nuo baimės sutraukia skrandį?
    • Emocija – tai tik mintis, aprengta kūno raumenų judėjimu.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • geras, niekada į tai taip nežiūrėjau
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Kokie raumenys įsitempia, kai esi nekantri?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • nugaros, menčių
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Tai gerai suderintas mechanizmas. Kūno-minties automatas.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • šiaip nugaros raumenys daug ką pasako
    • apie patiriamas emocijas
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Ir kai stebi tai, ar tai yra tavo? tau? Per tave?
    • Raumenys nesi tu, jų susitraukimai turbūt taip pat.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • na aš pabūsiu su šiuo žinojimu… tikrai, reikia, kad susigulėtų
    • man tikrai reikia atsipalaiduoti, tikrai
    • kai tu man duri pirštu į kokį objektą, protas kaip pašėlęs imasi apdoroti informaciją
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Aha. Atėjo laikas atsipalaiduoti. Bet dar kartą viską perskaityk, prabandyk. reikia atleisti tą lūkesčio įtampą. Rask tą įtampą kūne. Kokiais raumeinims ji pasireiškia?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • bandydamas įsisvaizduoti, dėlioti į lentynėles. O tau tai yra patyrimas, tu tai jau patiri
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • O paskui jau būk. Budriai būk.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • gerai
    • eisiu jau gal. 23:23
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • labanakt.
    • beje…. ar manai, kad aš iš tikrųjų neturiu pasirinkimo?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Pati atsakyk.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • nes akimirkai išsigandau
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Kas išsigando? Kaip tai pasireiškė? Turėjai pasirinkimą išsigąst?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • o tu, buvai išsigandęs?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Nea. Aš buvau išsižiojęs ir visas virpantis iš naujumo pojūčio. Tai pavasaris.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • ir jis niekada nesibaigia?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Jis baigėsi neužilgo. Kiek gi gali tęstis pojūtis? O žinojimas – manęs realus nėra. tas niekur nedingo.
    • Paskui pojūčių ateina visokių žinoma. Bet kodėl tai turėtų rūpėt. Yra – gerai. Nėra – irgi gerai. Kuom tas pojūtis skiriasi nuo to, kuris dabar prieš akis?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • na ką gi, tai lemtis
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • dar vuiena idėja.
    • paieškok aplink lemties. Kur ji?
    • Nerasi, kaip ir savo “aš“. ir viena, ir kita yra tik minties turinyje.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • na nėra jos, nėra…. bet aš taip apibūdinau
    • nes procesas iki to atvedė… laužas taigi degė
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Ne tu taip apibudinai. O iškilo minits, senai girdėta klišė ir pirštai ją atspausdinio. Turėjai pasirinkimą taip padaryt, ar ne?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • neturėjau
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Va tau ir atsakymas. Va dabar – labanakt. Tada gi neatsakiau
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • taip, labanakt.
  • Vakar
    Jolita Vasara

    • Iš tiesų – kūnas pats juda, taip, kaip jam patinka! Raumenys susitraukia, atsipalaiduoja. Ar kūnas juda turėdamas šią idėją? Na aš vėl mintyje, stebiu ją.
  • Vakar
    Jolita Vasara

    • Štai, dabar jis (kūnas) atsistojo, priėmė mintį ir alkio pojūtį, dėmesio vedamas nuėjo, rankos paėmė ubuolį, ir suvalgė. Kažkas stebi visą šį procesą…..
  • Vakar
    Jolita Vasara

    • neišeina vertinti nieko niekuo , nes nuo niekas nieko nepriklauso, niekas nieko nesirenka
  • Vakar
    Garsius Tyla
  • Prieš 18 val.
    Jolita Vasara

    • Įdomu, neįprasta, paslaptinga… Esu Buvime. Šiuo momentu. Nieko neforsuoju, tiesiog leidžiu sau būti.
  • Prieš 10 val.
    Garsius Tyla
  • Prieš 10 val.
    Garsius Tyla

    • Kas ten būna? Ar yra tas “aš“?
    • Ar tu egzistuoji kaip forma, pavidalas, reiškinys?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • Nieko ten nėra. Tuščia, tarsi kažkokia kita dimensija
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Kipa tik apie tave pagalvojau.
    • Kas verda dabar Vasara?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • nu niekas
    • dingsta įvairios “rūpinimosi“ formos, reiškiniai. Ta prasme, – paviršiuje jie yra, bet viduje – tuščia
    • bet nežinau kodėl, tuštuma sapnuoja tą jausmą, kai net ir jos nebuvo
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Aš vis dar nesulaukiu tvirto ir aiškaus: “wow, manęs gi nėra“. Kas stabdo?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • stabdo tas patyrimas, kai manęs išvis nebuvo, išnykau. Dabartinis gi – daugiau žinojimas, lengvas patyrimas
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Ar nuo tavęs priklauso, išnyksi tu ar ne, kaip tada?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • nepriklauso… o ką dabar patiri tu? ar nuolatinį išnykimą, kaip kad buvo ir man, ir tau, ar tiesiog tuštumos žinojimą?
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Aš valgau ir patiriu naminę duoną su sviestu. Taip pat patiriu tavo įtampą. Ji nedidelė, bet yra. Paieškok jos.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • pvz… veido kremas  Jis pilnas , ir yra tepamas kasdien. Dėžutė turštėja, jo tampa vis mažiau, ir vieną dieną dėžutė tampa tuščia. Tądien ji tieisog žino, kad ji tuščia, turinio nėra. Bet ji jaučia save dėžute – ne molėkulės lygmenyje, ne atomo, o dėžute. Štai man tokia analogija dabartinės būsenos.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • Kai tu klausi ar aš esu? Aš jaučiu save ta tuščia dėžute. Žinau, kad kremo nėra, na įpils dar kažkokio , vėl jis dings. Bet aš vis tiek ta dėžutė. O mano tas veinintelis patyrimas buvo, kad nęt ir dėžutės nebuvo, o buvo plikas žinojimas apie ją.
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Ši analogija remiasi tikėjimu. Tikėjimu, kad yra atskira dėžutė. O viskas gi labai paprasta – pojūtis, kad dėžutė yra, yra. O realybėje tai jos nėra? Paieškok jos, kur ji?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • galbūt
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Žiūrėk tiesiai į tą dėžutės pojūtį. Ar yra ten kas nors išskyrus patį pojūtį?
    • Jokių galbūt. Žiūrėk.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • ………
    • ne, tik pojūtis
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Čia gi viskas elementaru, Vatsonai. Jokių proto vingrybių. Paprastas faktas ir paprastas jo žinojimas – tik pojūtis, už to pojūčio nieko nėra.
    • Nereikia 100 metų medituoti, nereikia jokios dikšos, įšventinimo, transerfingo. Jokio silvos metodo ir jokios magijos. Paprastas, žmogiškas, nuoširdus ir sąžiningas paieškojimas. Už pojūčių ir minčių tavęs nėra. Nėra. Žiūrėk dar kart jei netiki
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • Š. Holmsas buvo turbūt pats racionaliausias herojus istorijoje
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • ir mes su tavim būtent tokie – absoliučiai racionalūs.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • O magija mane žavi, net labai.
    • Viskas kas magiška
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Niekas nedraudžia užsiiminėti tuo, kas žavi. Vienus žavi skanus valgymas, kitus – magija, trečius slidinėjimas. Koks skirtumas. Čia tik tendencija. Dabar yra, po to išnyks.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • pabūsiu dar tame, sažiningame pažiūrėjime. Aš nežiūrėjau, kas už pojūčio, buvau jo spąstuose
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Aš ilgus metus užsiiminėjau sąmoningu sapnavimu. Pradėjo pasisekti ir tada atsibudau. Koks skirtumas į ką žiūri? Vis tiek prieš tave stebuklas. Net jei tai būtų vien tamsa.
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • O dabar samoningi sapnai patys atsitinka. be jokių pastangų. Bet who cares?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • o kodėl tu siekei sąmoningo sapnavimo?
    • valdyti realybę? norėjai tai išbandyti?
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • O kodėl tave žavi magija? Atsakymas tas pats.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • mane žavi magija per jausmą, kai kūnas šiurpsta
    • pereina elektra, kai suvoki stebuklą., patiri
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Proto ir idėjų paskirtis – nesitenkinti tuo, kas yra čia ir dabar. Magija puikus būdas pasiekti tai, ko nėra. Protas galvoja, kad nėra.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • “Nereikia 100 metų medituoti, nereikia jokios dikšos, įšventinimo, transerfingo.“ – iš kur žinai, kad aš perėjau per vis tai?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • akašos kronikos?
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Kas ten perėjo?
    • Va čia visas atsakymas.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • tai tas kelias toks ir buvo
    • suprantu
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Ne aš rašau tau. Rašymas vyksta. Iš kur man žinoti, tai ką rašau?
    • Rašymas vyksta, klausymas vyksta.
    • Tuštuma žino apie tuštumą. Niekas kalbasi su nieku. Jei ne tavo patirtys… Tai kas tada. Akašos kronikos – tik idėja. Bet viskas yra. Protu nesuvokiamu būdu.
    • Kiek gyvenimų mūsų idėjų kamuoliukai, vadinami sielomis, bendrauja ir turi šitą pokalbį? Kas ten žino? Kodėl tau pasirodė artimi mano bloge išdėstyti dalykai? Kodėl aš jį rašiau?
    • Protas gali pažinti tik reiškinius. Kas dar be reiškinių yra?
    • Šaltinis. Mes šaltinis, be jokio atskirumo. Ten nėra jokių atskirybių. Viskas vientisa. Pati tą matai. Bet suvokimai neateina. Iš kur kitur jie gali ateit, jei ne iš šaltinio. Kas tada nusprendžia atsibust iš sapno apie Jolitą? Kas atsibunda, jei “aš“ nėra?
    • Tu niekada nenušvisi, niekada neatsibusi. Nes tu tik miražas, tavęs nėra. Atsibus šaltinis iš sapno apie “aš“.
    • Dings tikėjimas. Bet koks. Bet kuo. Bet kada.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • knyga buvo vedlys man – klausiau ir klausiau – kas toliau, prašiau vedimo, aiškesnio suvokimo kas vyksta. Tai didžiausias stebuklas gyvenime, didžiausia magija. Nieko panašaus mano protas iki jos atsiradimo nepatyrė. Iki tol siunkiai dirbau, ir kai įvyko rezultatas, patyriau didžiulį nusivylimą, nes nieko už jo nepamačiau. Ir tada mano gyvenime atsirado knyga, kurioje pradėjau rašyti nesuvokiamus sau dalykus, prasidėjo ilgi ieškojimai. Dabar suvokiu, kad iš šaltinio.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • na bet čia istorija
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Po truputį dings. Jolitos kūnai pilni bagažo. Idėjų, tendencijų, polinkių, norų. Esant svokimui, kad Jolitos nėra, kad ji tik idėja, visa tai kils į paviršių ir išnyks kaip dūmas esant vėjui.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • dabar jau matau, kad idėja
    • Ir tie kūnai jau valosi savaime?
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Tu man pasakyk. Kam į dėmesio šviesą, erdvę iškyla mintis?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • šaltiniui? tuštumai
    • siela, dvasia – tai irgi idėja?
    • išeina, kad taip
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Kas reinkarnuojasi?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • siela
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Kas yra siela?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • sutveria, keičia kūnus
    • tuštumos idėja
    • in ir jan
    • moteriškas ir vyriškas aspekto energija
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Ojoj, kiek idėjų vienu metu.
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • O visi atsakymai prieš tave. Pasižiūrėk ir iškart pamatysi.
    • Kas ten? Kur ta siela?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • na nėra, bet kodėl šaltiniui kyla būtent tokios formos mintis, – ar ne dėl to, kad siela tokią pritraukia?
    • juk visos dėžutės skirtingos?
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • O kas klausia? Pasižiūrėk, kaip kilo klausimas.
    • Paskanauk tuo klausimu, pačepsėk jo pavidalu. Ne turiniu.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • štai, atėjo, tiesa
    • ko prašiau, tą gavau
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • plačiau
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • niekas, nieko niekame, niekur.
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Tap. Bet reiškinai yra.
    • Tai kas ten reinkarnuojasi?
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Kas ateina į pasaulį gimstant?
    • Kas išeina mirštant?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • siela
    • kaip reiškinys
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Neatsakinėk idėjomis. Žiūrėk ir atsakymas ateis iš žiūrėjimo. Žiūrėk už idėjos.
    • Žiūrėk į šaltinį.
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Ir būk su tuo žiūrėjimu.
    • Jei niekas iš ten neateina, rašyk nuoširdžiai. Nežinau.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • nežinau
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Kalbėtis idėjomis – nenuoširdu. Kalbėkimės žinojimu per būtį. Tada atsiranda artumas ir tikrasis žmogiškumas.
    • Dar pažiūrėk, pabūk šaltinyje. Ilsėkis ten be jokio noro, be jokios idėjos, be jokio ketinimo.
    • Jei tavęs nėra. Tai kam aš rodau? Žiūrėk.
    • Kas žiūri?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • Kalbįtis žinojimu per būtų… kaip tai real;izuoti?
    • kalbėtis
    • vis dar daug idėjų per mane teka
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Pasižiūrėk į šaltinį. Koks atsakymas ateina? Ne kaip mintis, o kaip žinojimas?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • atėjo atsakymas “sąmonė“. bet jaučiu, kad tai mintis
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Atėjo mintis ir praėjo. Kas lieka?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • nieko
    • tuščia
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • nieko, ar viskas?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • ir nieko ir viskas
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Absoliučiai tuščia, ar absoliučiai pilna?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • tuštėja, – vėl pasipildo
    • kažkuom
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Tu žiūri į tuštumą, kaip į reiškinį. Tiesiog būk ten. Kas tada?
    • Pabūk minutę dabar.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • viduje kažkoks sumišimas, sukilę jausmai, emocijos. bet už to – tyli, nebyli būtis
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Labai gerai. Būk su ta sumaištim. žiūrėk, kaip stora rami motulė atlaidžiai žiūri į aplink zujančius išdykusius vaikus. Pabūk.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Tu nerūpi šita sumaištis ar ne? Tai tik bangos vandenyno paviršiuje.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • na aš kažkiek tame pabūnu, bet taip – nerūpi
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Būtent. Susitapatini ir išeini/atsijungi. Nekovoji, leidi būt kol išsisems ir dings. Savaime. Savaime atsirado, savaime ir išnyks.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • taip ir vyksta
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Aš nieko nežinau.
    • Niekas nežino manęs.
    • Žinojime aš niekas.
    • Ar suvoki, kuo žinojimas skiriasi nuo minties turinio?
    • Nereikia idėjų
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • žinojimas yra tai kas tikra, mintis – ne
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Žiūrėk ir būk žinojime.
    • Jei susiformuluos žodžiai, tai tik iš buvimo, ne iš minties turinio.
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Jei žodžiai neateis. Vis tiek bus žinojimas. buvimas. ramybe.
    • žinojimas buvimas ramybė.
    • Sat chit ananda, berods.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • speechless
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • žinojimas, buvimas ramybė -niekuo vienas nuo kito nesiskiria. tai ne trys. Tai vienas. Tai ne vienas. Tai viskas. Tai niekas.
    • Būk.
    • Viskas ką mokytojas gali ištarti mokiniui. Būk.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Ir kaip tai yra kvaila – “būk“. Argi įmanoma nebūti?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • patyrimas
    • per būtį, būtyje, būtimi
    • būties
    • tinka visi gramatikos linksniai
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Dar viena idėja. Nežaisk žodžiais. Būk. Dabar.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • gerai
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Ar aiškiai suvoki, kaip atsirado internete šitas “gerai“?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • gal ne visai aiškiai, bet suvokiu
    • ką tik atėjo mintis , nuėjo. Toliau būtyje viskas
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • ir atėjo suvokimas, kas yra vienybė
    • per būtį, per ją
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Kai kitą sykį ateis mintis. Luktelk. Paskanauk jos forma. Tada įsiklausyk į turinį. Tada pabūk. Ir tik tada, jei vis dar jausi norą – paklusk jai ir vykdyk.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • tai bent
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Kuo daugiau būsi. Tuo labiau jausi šitas ribas. Būk.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • gerai, ačiū.
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Klausimas ateinančiai parai.
    • Kas spręs. Paklusti atėjusiai minčiai ar ne. Kas ją skanaus? Kas jai pasiduos. Tirk.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • supratau klausimą
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Ieškok to “aš“, kuris turėtų stovėti už viso to darymo. Kur jis?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • tyrumas – džiaugsmas būtyje
    • nežinau, kodėl atėjo ši mintis, bet panorau ją užrašyti
    • net neskanavus
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Va ir yra klaismas – kas ten toks panoro? Kas yra tas cenzorius?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • kaip pavyko absoliučiai visko atsisakyti? bet kokių idėjų, minčių, visko, net ir cenzoriaus?
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Nieko nepavyko atsisakyti. Kas ten atsisakytų? Viskas yra, bet matant viskas dingsta.
    • Atsakyk tik į klausimą. Kas yra tas cenzorius? Stebėk.
    • Kas jis. Žiūrėk.
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Prieš tave – šokoladas. Impulsas – ir ranka jo siekia.
    • Prieš tave mintis. Impulsas – ir užrašai ją klaviatūra. Kur cenzorius?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • impulsas
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Ar impulsas – tai tu?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • ne
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Ar tu gali jvaldyti, atsiras jis ar ne?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • ne 🙂
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • O jei nepasiduodi impulsui. Tai kas ten nepasiduoda?
    • Turi šokolado? Ar kitų saldumynų dabar?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • ne, jokių saldymunų šiuo metu
    • ok, obuolys
    • noriu
    • impulsas noriu
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Pasidėk prieš save, palauk impulso ir pasipriešink jam. Kas priešinasi?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • cenzorius
    • mintis
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Ar matai tą cenzorių. Ar jis yra?
    • Neatsakinėk idėjomis. Cenzorius – idėja.
    • Žiūrėk, kaip vyksta priešinimasis impulsui. Kas ten priešinasi, kaip?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • mintis priešinasi
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Argi yra kokia mintis? Koks jos turinys? Ar yra?
    • Nors gali būti ir mintis. Bet ar tikrai visada ji yra?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • na yra mintis “ negalima dabar“. Kitą kartą jos nėra, bet yra kažkoks pojūtis, kad nevalia
    • priešingas impulsui “noriu“
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Aha. Reiškia veikia programa “negalima“. Kas tai, jei ne dar vienas impulsas?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • programa – idėja, susidaranti iš minčių formų
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Impulsas pasipriešinti impulsui.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • taip
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Dabar einam toliau.
    • Gali atsitikti taip, kad išsivystys ir impulsas, kuris stabdo impulsą stabdantį impulsą.
    • Nori obuolio, taip?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • aha, labai
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Kyla impusas jį valgyt. Kyla impulsas, kuris stabdo “po valgio -vaisiai – negerai“, ir kyla impulsas stabdantis ir šitą impulsą “dėjau aš ant visų idėjų“. Gaudai?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • tai aišku
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Dar gali būti ir ketvirtas impulsas grandinėje “aš nepriklausau nuo jokių idėjų, net idėjos apie idėjas“…
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • bet ir tai – netiesa
    • tiesa už jų
    • tuštuma pati sau rikiuoja programas
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Ar nors viename impulse yra tas “aš“, cenzorius?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • nėra
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Koncentruokim dėmesį į tą patį, kol visiškai taps aišku. Ar yra kur nors “aš“?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • nėra, tik idėjos keičia viena kitą, kurias iškelia impulsas. O impulsus sukuria pati tuštuma
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Tirsim tol, kol ir kupranugariui, ne tik Jolitai Vasarai bus aišku. Iki tvirto žinojimo – manęs nėra.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • tinka
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Ar impulsai sukuria idėjas, ar atvirkščiai?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • dėmesys mato tuštumą
    • nežinau
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • ar tuštuma mato dėmesį?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • tuštuma jaučia dėmesį
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Tai kur čia tu?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • tai gal aš tuštuma?
    • kaip man suvokti, kat tai ne diėja?
    • idėja
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Pasižiūrėk. Ar yra ten koks reiškinys, kurį galėtum pavadinti “aš“?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • pas mane yra tikėjimas, kad tuštuma yra reiškinys, kaip dabar matau
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Tai ir žiūrėk į tą tikėjimą kaip reiškinį. Tikėjimas yra. Bet ar jis rodo į ką nors realaus? Ar pats tikėjimas esi tu?
    • Žiūrėk į tuštumą. Ar tuštuma yra daiktas? Ar tiesiog – bedaiktynas? Kaip tu gali būti tas, kas yra be reiškinių, formų, pavidalų ir daiktų?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • bet kodėl aš negaliu pripažinti, kad manęs nėra?
    • aš suvokiu viską, ką sakai.
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • O kas pripažintų, ar ne? Kas? Pasižiūrėk. Dabar
    • Ateitų mintis “pripažįstu – manęs nėra“. Galėtum ja tikėt?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • aš tikiu ja
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Ateina mintis “ne vistik – aš esu“. Gali tikėt?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • taip
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Arba kitąsyk “žinai.. pala pala, o gal jis teisus – manęs gal nelabai yra“
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • taip
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Ar ne taip ir vyksta?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • taip
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Ar galima tikėti nors vienos minties turiniu?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • ne, negalima, bet kažkodėl kai kuriomis tikiu
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Būtų tai “manės nėra“, ar “aš esu“, ar “galbūt ir taip, ir taip vienu metu“
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • manęs nėra
    • bet vartai už tos minties
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Tai ir pasižiūrėk už jos. Ji nekilo tau. To tau -nėra. Pažiūrėk dar kart.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • juokas ima
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Juokis. Kas juoksis?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • šaltinis, kuriam patinka ši idėja
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Kaip šaltiniui gali kas nors patikti, ar nepatikti? Ar ten yra kas nors tokio?
    • Stebėk save besijuokiančią, ar darančią ką kita. Kas atlieka veiksmą?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • dabar jaučiuosi beviltiškai, visa jausmų paletė. Ieškau to, ko nėra. Tikrai, tik būtis
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Stebėk ir tai, būk su tuo. Kiek ilgai tas pojūtis tęsis?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • ar užduotis mane išvesti iš proto ???
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Taip
    • Skaityk pažodžiui
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • tai jau netoli
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • “Išvesti“
    • “iš“
    • “proto“
    • Jei tiesiogiai – tai taip. Jei prasme, kuri visų vartojama, tai ne. Pagauk skirtumą.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • ir tai net suprantu
    • viską suvokiu iki kaulų smegenų
    • tik kodėl vaikštau labirintais
    • pirmyn, atgal, ir .t.t
    • na gerai
    • gal aš tampu jau nenuoširdi
    • reikia tiesiog pabūti
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Ar yra kas nors kito duotu momentu, nei tie labirintai? Džiaukis jais. Tai yra tavo čia ir dabar. Ir ji puiki. Naktį bus tamsa – ji puiki. Nes tai vienintelė, kas yra. Visa kita – tik minčių turinys. Ar gali tikėti juo?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • Džiauktis labirintais?
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Aha. Kodėl ne?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • o galima?
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Jei jie ne tavo. Pasižiūrėk, kokios patirtys, kokie atrakcionai jie yra.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • va va – visos dvasinės ideologijos mėgo rimtumą. Tipo susikaupk, visko atsisakyk, ateis nirvana
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Susitaikyk, pasiduok tam kas yra. Kito būti ir negali.
    • Nirvana yra čia. Dabar. Kai tinka viskas, kas yra. Niekas neužkabina, viskas eina pro šalį. Tai yra n irvana.
    • Palik dvasines ideologijas ramybėje. Yra ir joms sava vieta po saule. Tau tai – praeitis.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • aš žinau, ir leidžiu joms būti
    •  kad tai reiškinys, tegu būna. tik fun.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • tikrai….. kai niekas nekabina – nirvana. Gerai pasakyta. Ir tada viskas viso labo trechamudija – kuri pasireiškia per tave
    • na ne taip jau baisiai
    • stebuklingai
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Visada, visi reiškiniai – tik trechamudija. Nuolat.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • ar pats sugalvojai šį žodį?
    • labai man patiko
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Ir tai yra nei gerai, nei blogai. Nei pozityvas, nei negatyvas. Tiesiog yra.
    • Nea, ne pats. Nepamenu iš kur tai.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • man ką tik paraįė draugė iš FB…. klausia… kaip tu įsivaizuoji Dievą?
    • ką aš galiu atsakyti jai po tokių pokalbiu su tavim
    • isteriškai pasijuokti
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • po viso šio patyrimo
    • parašiau…. nežinau
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Būtent.
    • Jei klausyti minties, tai dievas yra visur ir viskas yra dievas.
    • Bet nei vienu turiniu netikiu. Tai būtų tik rėmelis kažkam, kas yra daug didesnio.
    • dievas yra kur kas daugiau nei “viskas“
    • Jei yra viskas, tai yra ir nieko. Ar gali būti dievas ir dar kažkas?
    • Dievas yra ten, kur pasibaigia minties turinys. Bet ir pačiame turinyje jis yra.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • galiu nukopinti jai paskutini tavo sakini?
    • na bet, nežinau, koks skirtumas
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • ar reikia? Juk ji ieško minties. Ir tai taps jai dar viena mintimi, nors ir rodo už jos? Ar papildoma idėja jai padės žinoti?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • tiesa
    • ji ieškotoja irgi…. tokie tokius patraukti
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • tu jai parašei “nežinau“. Tai nuoširdumas. Jis paveiks ją daug daugiau, nei krūva “teisingų“ idėjų.
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Va todėl ir negaliu daugiau meluoti. Tiesiog nesigauna.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • tu nuoširdus, kaip ir Dievas
    • vienas viename
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • “aš“
    • ir “dievas“
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • na gerai, įprotis
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • O dar negaliu daugiau nieko rašyti iš didžiosios raidės. Ypatingai dievo.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Arba – Meilė, Tikėjimas, Tai, Būtis, Absoliutas. Tai elementariai nenuoširdu. Ir tiek.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • Kaip man tęsti knygą
    • tirpsta klausimai, ir tiek
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Beje, knygoje “Gateless Gatecrashers“, kur vakar pasopaudei patinka yra ir man atsibudimo dialogas.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • tavo?
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Aha
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • noreciau paskaityti
    • reikes uzsisakyti
    • o kas buvo tavo mokytojas?
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Pala, gal rasiu tuoj tekstą.
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Tik nesitikėk, kad tau tai padės.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • net ir nemaniau taip
    • oho, angliškai
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Neišeis angliškai suprasti?
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • išeis aišku, tai man ne problema
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • “net ir nemaniau taip“ – tai labai gerai. Atėjo laikas demistifikuoti mokytoją ir sugriauti jo dievišką paveikslą. Puiku. Skaityk.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • neramu kažkaip pasidarė…. toks jausmas kad griūna kažkas. Kažkokie tikėjimo, vertybių pamatai. Na gerai, noriu pabūti su viskuo, ką šiandien gavau.
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Super. Labai gerai. Tegu griūna.
    • Stėbk ir mėgaukis ta griūtim.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • gerai… tuomkart atsisveikinu. Some things to do and care about
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • Svajonė – tai žmogaus veržimasis pirmyn, tai visos jo viltys, visos jo paslaptys. H. Seidbeilis
    • ar priėjau svajonių liepto galą?
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • va taip ir kyla į paviršių visos “sukauptos“ idėjos. Kad išsisklaidytų visiems laikams.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • esminis egzistencinis klausimas iškilo.  bijau išnykti, tapti niekuo, tapti viskuo. Bijau prarasti savo identifikaciją, nes su jos praradimu nejaučiu jokios euforijos. Sako – žinojimas išlaisvina. Kas tas “aš“
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Priėjai.
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • “bijau išnykti, tapti niekuo, tapti viskuo. Bijau prarasti savo identifikaciją, nes su jos praradimu nejaučiu jokios euforijos“ –
    • tu negali išnykt, nes niekada ir nebuvai.
    • Argi kada nors buvo tavo “aš“? Kas ten gali išnykti, arba ne?
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • bet kaip taip gyventi – be vilties, be tikėjimo?
    • na gerai, čia jau filosofija
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Gyventi gerai. O gerai gyventi – dar geriau.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • vat ir aš apie tai. gerai gyventi – tai juk įsistikinimas, ar ne? Ir staiga jo nelieka, bac- ir nėra.
    • nes kol tu kažko nori – tai ir sieki to
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Aha. Tada lieka tik gyvenimas. Veiksmas ir patirtys. Be vertinimų. Be idėjų.
    • “nes kol tu kažko nori – tai ir sieki to“ – tai ir norėk. Ir siek. Kai žinai, kad yra siekimas, yra noras. Bet nėra nei siekėjo, nei norėtojo. Tegu viskas būna.
    • Tu neprarandi nieko. Tu neprarandi savojo “aš“. Tu tik sužinai, kad jo nėra ir niekada nebuvo. Tik tiek.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • štai pavyzdžiui, man patinka jūra. Aš myliu bangas, jų ošimą, jūros kvapą, krantus, pasidengusius smulkiais gintarais…. ir planuoju vėl kelionę prie jos. Tai ištisa istorija, gyvenimo atkarpa. Susuilieti su saulės spinduliais nuo pušų ųakų, svajoti apie kažką šviesaus, įdomaus, užburiančio.
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Pirmyn.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • tai štai, gyvenimo džiaugsmo aš niekada neprarasiu, priešingai, jis bus dar sodresnis :)) Štai atsakymas. Dabar nebaisu būti su įsitikinimais, tomis “senomis“ vertybėmis. Tegul būna.
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Paskui tas noras dings. Tu vis labiau norėsi atsisėsti kamputyje ir tik būti. Nuo nosies nusities ne viena voro voratinklio gija. Plaukai pasidabins sidabru, nagai pasieks žemę. Tu būsi.
    • Šaržas
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • super :“nes kol tu kažko nori – tai ir sieki to“ – tai ir norėk. Ir siek. Kai žinai, kad yra siekimas, yra noras. Bet nėra nei siekėjo, nei norėtojo. Tegu viskas būna.
    • Tu neprarandi nieko. Tu neprarandi savojo “aš“. Tu tik sužinai, kad jo nėra ir niekada nebuvo. Tik tiek.
    • MANIAU, KAD IR TAI PRARASIU, IŠTIRPSIU
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • “tai štai, gyvenimo džiaugsmo aš niekada neprarasiu, priešingai, jis bus dar sodresnis :)) Štai atsakymas. Dabar nebaisu būti su įsitikinimais, tomis “senomis“ vertybėmis. Tegul būna.“-
    • būtent.
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • “MANIAU, KAD IR TAI PRARASIU, IŠTIRPSIU“ –
    • taip.
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Matei, kaip atrodo mano buitis dabar? Blogą mano žiūrėjai?
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • mačiau, daug mielų gyvūnų
    • o anksčiau – gyvenai mieste?
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Aha. Bet nėra kam prie jų prisirišti. Nenustebčiau, jei po pusmečio atsidurčiau kur nors Afrikoj, tarp pigmėjų, arba kosmose. Koks skirtumas? Tik kaleidoskopas reiškinių aplink ir “viduj“
    • Gyvenau Kaune daugiabutyje.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • kaip ir aš
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Išeini dabar į kiemą, paukščiai švilpauja, kojos žliugsi, ožkos mekena, mintys sukasi. Viskas tiesiog yra.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • nežinau, mane vėjas bent liki šiol nešė link jūros
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Klausimas tas pats. Ką ten neša tas vėjas?
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • na, koks skirtumas. Bet tas šaržas žiaurus, nenoriu, kad nagai įaugtų į žemę
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Čia iš idėjos apie tibeto atsiskyrėlius, kurie visą gyvenimą prasėdi oloje.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • tikrai, kaip tie indų asketai
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Kuo reiškiniai aplink juos prastesni ar geresni už tuos, kurie aplink tave, tavyje?
    • Kuo reiškinys “nukirptas nagas“, geresnis už “ žemę siekiantis nagas“. Kas tai vertina?
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • niekuo aišku. Bet kaip ir sakei – renkiesi tai, kas artimiau
    • renkasi tuštuma
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • O tas artimumas? Tai artimumas kam?
    • “renkasi tuštuma“. Na na. Argi?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • tikrai tuoj išprotėsiu. Jau nebesusigaudau
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • “Man patinka jūra“. Kas tai?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • jausmas, pojūtis
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • “Man nepatinka nagai iki žemės“. Kas tai?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • jausmas, pojūtis
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Ar tai tuštuma?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • ne
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Žiūrėk į tuos jausmus, pojūčius. Kas iš jų lieka pasižiūrėjus?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • nieko, tuščia
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Tai ar tuštuma nori ko nors?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • nieko nenori.
    • Tuštuma nenori nieko
    • jai dzin
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Būtent. Viskas kas yra, yra tuštumoje. Karai, kraujas, meilė, gimimas, jūra ir nagai. Atsiranda ir išnyksta. O esmė visada ta pati. Ramybė.
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • Kaip dabar pamenu – prieš du metus, kai išeidinėjau iš darbo, pasakiau – noriu “ramybės“.
    • nejaugi taip viskas paprasta
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Kai ko nors nori. Pasižiūrėk į tą norą. Kai ką nors galvoji, pasižiūrėk į mintį. Kai prieš tave nagas, pasižiūrėk į jį.
    • Visiškai paprasta. Netikėk turiniu. Žiūrėk iš kur kyla viskas. Būk.
    • Perskaitei tą anglišką dialogą?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • dar ne
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Ilona lietuvė – bendraudamas su ja to nežinojau. Ji taip pat -tatuiruočių meistrė – visada smerkiau tatuiruotes. Ha.
    • Va tau ir nagai.
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • Jūs kalbėjotės angliškai – kodėl?
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Ilona lietuvė – bendraudamas su ja to nežinojau
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • tatuiruotės geriau nei nagai iki žemės, dievaži
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Kam geriau? Kas vertina?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • nesmerkiu aš to, nesmerkiu
    • ilgi nagai man niekada nepatiko – lūžta, trupa.
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • na koks skirtumas….
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Skirtumas yra. Kiekviename reiškinyje, už jo slypi tiesa. Bedaiktynas yra visur. Jei matai tiesą lotose, matysi ją ir tvarte.
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • žinau, tai vėl “aš“. Vėl aš žiūriu į pirštą, ne į mėnulį
    • žinoma, kad tiesa visur…. ir sakiau, kad neišeina nieko vertinti
    • nes vėl nugrizmti į kažkokias idėjas – lyginimus… net ir tai tiesa, beje. Ir finale norisi užsičiaupti, ir stebėti voratinklį, kuris kabinasi ant nosies. Nes ir tai yra ties
    • štai dabar suprantu, ką turi omenyje Dzeno mokytojai savo posakiais mokiniams
    • jie vis laukia iš mokytojų, kažko ką jis parodys. O jis tik atsistoja, ir nueina. Ir tai tiesa. Tiesa yra visur.
    • štai čia ir yra tas momentas – “sudievinti mokytojai“. Visi aplink yra mokytojai, ir nei vienas iš jų nėra mokytojas.
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Jolita, kokios dar abejonės dėl to “aš“ buvimo, ar nebuvimo?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • vis dar sunku suvokti, kad tai taip paprasta
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Nedaryk vertinimų, apibendrinimų. tieiog labai parastas dalykas – yra tas “aš“, ar ne?
    • Iki šiol neradai. Pasižiūrėk dar, gal yra kur kamputyje užsispaudęs, išniręs staiga, kaip Pilypas iš kanapių?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • kažkas trukdo… kažkoks įsitikinimas gal. Aš su juo noriu pabūti, noriu į jį pažiūrėti.
    • tas priminis, giliausias
    • aplink jį sukasi visa šita raizgalynė
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Pažiūrėk. O bežiūrėdama, dar ir į patį žiūrėtoją žvilgtelk.
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • gerai. iki
  • maždaug prieš valandą
    Jolita Vasara

    • <<That emptiness is aware of thoughts. Thoughts arises in that emptiness and ends there. That means I’m emptiness?>>>
    • No that does not mean that you are emptiness.
    • It means that emptiness is, but there is no you at all. As in zero.
    • Is this true?
  • maždaug prieš valandą
    Jolita Vasara

    • Aš tai jaučiu taip
    • “Aš“ – tai tik etiketė, apibūdinanti proceso vyksmą
    • “Aš“ – kaip universitetas – apibūdinimas vykstantiems reiškiniams
    • vienu žodžiu
  • maždaug prieš valandą
    Jolita Vasara

    • Egzistuoju ne “aš“. Egzistuoja tai, kas atsitinka – ir aš tapatinu save su tuo, sakydama “man“. Niekas nesirenka. Viskas atsitinka. Niekam niekas nepriklauso, viskas yra tobula – jau dabar. Tobuli praeiviai, tobuli veidai, kūnai, šypsenos. Net kranininkas, kuris spjaudosi dviejų metrų aukštyje, krisdamas žemėn būtų absoliučiai tobulas. Tiesiog visa tai vyksta. Viskas jau dabar yra tobula. Ir netgi šiandien atėjusi mintis “gerai, kad dabar ne XIII amžius, nes vėjas “man“ priklausančius“ pelenus nešiotų nuo inkvizicinio laužo“ tapo tobula.
  • maždaug prieš valandą
    Jolita Vasara

    • Yes, it’s true – there is no me seeing, just a feeling that it is “I“ who sees, seeing happening itself and object.
    • “Manęs“ nėra.
  • Prieš 26 min.
    Garsius Tyla

    • Dar klausimas. Ar galiu šitą pokalbį, pašlifuotą paskelbti bloge?
  • Prieš 26 min.
    Jolita Vasara

    • tiesiog… žinai – jeigu nebūčiau pamačius to kranininko šiandien, gal nebūčiau parašius tau paskutinių trijų eilučių.
    • žinoma, kad gali  net ir knygą išleisti gali  jeigu toks noras yra
  • Prieš 25 min.
    Garsius Tyla

    • vardą pakeist?
    • papasakok plačiau apie tą kranininką?
  • Prieš 24 min.
    Jolita Vasara

    • nežinau… man nesvarbu, tai juk vistiek slapyvardis
  • Prieš 23 min.
    Jolita Vasara

    • na ėjau aš Laisvės alėja…. stebėjau praeivius, paukščius, ir supratau – viskas tobula
    • ir kranininkas – atėjo mintis, jeigu nukristų – och galvoju, kodėl aš taip manau – bet supratau – juk neturiu pasirinkimo ką pagalvoti tuo metu – ir tiek to.
    • dabar turiu eiti…. vardo nekeisk. Tegul taip ir liks – Jolita Vasara.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s