Диана С.

Garsius Tyla
Dobryj den Diana, kak ty?

Диана С.
Добрый день, Гарсиус! Я хорошо, спасибо.. собираюсь на работу.. А вы как?

Garsius Tyla
Spasibo. Davai sdelaiem nebolshoj vojazh v “sebia”

Диана С.
да, слушаю..

Garsius Tyla
Vot teper, sejchas. Chto takoje tvojo “ja”. Kak ty eto vidish? Vidish, a ne dumaesh.

Диана С.
посмотрела, не очень увидела.. пришла в точку в груди, где рождаются эмоции, но там ничего не произошло.. для меня я – это окошко, в которое смотришь, и оно у каждого свое…
как вам удобнее общаться, в режиме чата, или обмена письмами? дело в том, что сейчас я должна идти, но мы может договориться об удобном времени..

Garsius Tyla
V rezhime chata udobnee. Vsio prosto. Ja daju tebe domashnee zadanie i ty smotrish, izuchaesh. A potom pishesh chto nashla. Uslovija takije:
obchaemsia minimum odin raz v den
otlozhish na vremia nashevo obschenija vsiu duchovnuju literaturu
Ostajoshsia

Garsius Tyla
so mnoj do “pobednovo” konca
3 O

Garsius Tyla
Jesli eto idiot. Vot tebe vopros na sevodnia:
Jesli ty nenachodish sebia, chto igraet rol etovo sebia, kak eto proischodit?
Escho odno uslovie:
Ja zadaju tebe vopros ne dlia uma, ne dlia myslei. Ved obychno proischodit tak: vopros-> vnimanie na pustotu v golove-> pojavliaetsa mysl, kak otvet, ty verish v etu mysl i daesh otvet. Verno? Eto nepodchodit zdes. Podchodit tolko priamoje perezhivanie fakta. Ty poluchaesh vopros i smotrish vnimaniem tuda, kuda on ukazyvaet. I pishesh tolko to, chto naverniaka vidish. Tolko videnie, tolko priamoje perezhyvanie. Soglasna?

Garsius Tyla
Po povodu tvojevo posta v forume:
“I would like to understand more about the nature of our ego. I would like to get free of it and to pass the Gate, though I don’t know exactly what it will matter for me.” eto tvoi ozhidanija. Ideja, chto dolzhno sluchitsa. Otbros eto. Ozhidanije – odno iz silneijshich prepiatstvyj po “puti” k probuzhdeniju.
Ty smozhesh videt naskvoz etovo “ego”, a ne izbavitsa ot nevo. V procese uvidish, pochemu.

“All this was happening for a long time and it was hard to be in. But everything stopped at once and the Silence came to me.
I live in this Silence for some time”
Opishi eto vsio podrobno. I uzh uchen bditelno – kakije fakty byli realizovany togda?

“I hate myself strongly”
– Chto eto, chto nenavidit “sebia”? I jesli ty vidish chto tebia netu, to chevo ty nenavidesh. Smotri. Ne dumai.

Диана С.
Да, я согласна на эти условия )))

Не совсем понятно как «переживать вопрос». Ты спрашиваешь, «что играет роль себя», как это переживать? Я пытаюсь смотреть и искать…Переживаю ли я это? Или все еще думаю? Сложно отделить одно от другого..

Что играет роль себя? Не знаю, не до конца понимаю.. Просто происходят привычные действия и привычные реагирования.. Иногда не привычные.. Но я не знаю, почему они происходят и почему они таковы. Ум хочет все контролировать, он знает как все должно быть , но происходит все равно что-то независимое… Могут приходить и уходить сильные эмоции.

На самом деле мне кажется ожидания не так уж велики.. Я не знаю, что может получиться, и не жду какого-то результата, не думаю об этом..

Была сложная проблема, и все варианты решения были болезненны, и не понятно было, какой из них к чему приведет. И я все больше зацикливалась и вязла в этой ситуации. Я засыпала с ней и просыпалась с ней, при любой возможности все мысли концентрировались только на ней.. Ум говорил то одно, то другое, сам себе постоянно противоречил, и сам себя запутывал. Как только происходила попытка остановиться – он тут же находил контраргументы и запутывание продолжалось… Оно поддерживало само себя. Это длилось полгода или даже больше. Но в конце концов все разрешилось извне. И все голоса внутри, которые говорили постоянно об одном, внезапно смолкли. Больше не нужно было ничего решать, больше не нужно было думать, внутренний диалог приостановился, он тоже стал не нужен. По большому счету стало все равно, что происходит, пропало желание что-либо контролировать. Пропали вообще желания. Развалилась очень большая часть представлений о мире… Они давно разваливались… Перестало быть понятным кто я и чего хочу.. Просто было очень тихо и жизнь просто происходила.

Сейчас нет ненависти, поэтому я ее не вижу. Был период, когда, ее было очень много, она то уходила, то приходила, последнее время ее нет.. Когда смотрела на себя через социум, через окружение, то были вспышки, но если просто всмотреться пристально здесь и сейчас, что здесь и сейчас ненависть бессмысленна, не чувствуется… Ненавидишь себя как приложение к чему-то, к окружающей жизни, к ролям, или когда смотришь в прошлое или в будущее.. а просто так – нет. Но просто так ничего нет..Когда смотришь очень пристально, нельзя сказать, хороший ты или плохой. Когда очень хочешь увидеть источник, это не получается, может возникнуть сжатие в груди, компрессия от усилия или не от усилия, не знаю…

Garsius Tyla
Da, u tebia byl moment jasnosti, kogda propala vera mysliam. Potom eto vernulos. Teper ostalos tolko uvidet, cht ty, kak otdelnost, nesuchestvuesh. Eto nasha zadacha, eto – vrata.
Jesli ja by skazal, chto ty nesuschestvuesh, chto by vozniklo v nutri? Posmotri sejchas.

Garsius Tyla
Jest li um v realnosti? Mozhesh li ty vnimaniem naiti evo? Posmotri.

Garsius Tyla
Jest li “ja” v realnosti? Mozhesh li ty vnimaniem naiti evo? Posmotri.
Jest li Ded Moroz v realnosti?

Диана С.
На то, что меня не существует, нет реакции, как я не старалась ее найти. Никак меня это не волнует.
Нет, ум вниманием найти не получается. Не на чем фокурироваться, все распадается….это как удержать воду в кулаке или увидеть свою спину -сколько не поворачивайся, а она все равно будет уходить из поля зрения.
Сразу хочется уточнить, что же это за “я” такое… жесткой структуры, которую можно было бы,показать и сказать вот “я” я не вижу…
Смотря что значит, “есть”..Я его не вижу не-слышу не ощущаю – значит для меня Деда Мороза как такового – нет. Идея Деда Мороза – есть…

Garsius Tyla
Da, ideja o Dede Moroze, jest. Takzhe kak i ideja o “ja”.
No tolko ideje o Dede my uzhe ne verim. Pochemu verim idee o “ja”?
Ved v detstve, poka ty neuznala o Dede, on byl escho kak realen – ty vsegda zhdala evo, polachala podarki…
Ne takzhe “realen” li i etot “ja”?

Garsius Tyla
“Я его не вижу не-слышу не ощущаю – значит для меня Деда Мороза как такового – нет”
– takzhe, kak i svoevo “ja”?

Диана С.
“Идея я” для меня на самом деле скорее слова… Что это? Есть какие-то представления о себе, они основаны на том, какие реакции происходили при столкновении с событийным потоком. есть привычные способы реагирования … есть особенности физиологии, темперамента и прочее. есть эмоции, есть желания, есть идеалы. Вся эта конструкция как-то существует или кажется что существует во времени. Вроде как конструкция состоит из элементов про которые можно сказать что их нет, значит и ее самой нет.. но это от ума?.. хотя я пытаюсь отвечать на вопросы именно самостоятельно…
может быть я – это все вместе? все, что мы видим, делаем, чувствуем?…по отдельности никакой элемент не “я”, а совокупность всего – некое индивидуальное существование…

а так да, Деда Мороза нет, и я никакого нет. Я его не вижу. Чувствую, что что-то то происходит здесь. Чувствую точку в груди где-то в теле, эта точка перемещается вместе с телом где-то в пространстве, хотя пространство тоже, возможно, иллюзия, мы его представляем, потому что закономерным образом меняется картинка, и ощущения в теле ей не противоречат..

Garsius Tyla
“может быть я – это все вместе? все, что мы видим, делаем, чувствуем?…по отдельности никакой элемент не “я”, а совокупность всего – некое индивидуальное существование…” –
Pristalno vsmotris v etu sovokupnost veschej. Neuzheli eti vse veschi – eto ty. Smotri. A potom escho vsmotris. Udeli etomu vremia.

Garsius Tyla
Smotri, kak eti vse veschi meniajutsa, to vsplyvaet, to ischezaet. Pabud etim vsem. Chto delaet eto vsio, eto vzborische veschej – “ja”?

Диана С.
Слова “найди я” и прочее подобное могут восприниматься как “найти бдыщ” .. Я не могу найти, возможно, потому, что просто не знаю, что это слово значит…

Наблюдала за мыслями, действиями и прочим… Да, все это не “Я”, скорее “я” на все это смотрит и контролирует.. Вернее, контролирует не все, а лишь направление, если это получается.. Есть мысли, которые приходят сами собой, независимо от контроля, но можно направить их в нужное русло, если это требуется… Тело может двигаться самостоятельно, в нем уже есть ряд программок, которые не требуют постоянного контроля и внимания. И не нужно следить за каждым микрокомпонентом сложного движения – это все работает само. Но можно задать направление, в котором хочется, чтобы это тело двигалось. Желания приходят… Откуда – не совсем понятно, возможно они существуют лишь как приложение к чему-то, а не сами по себе.. Эмоции, эмоции просто приходят, их контролировать сложно, можно контролировать лишь их проявление…

Garsius Tyla
Vot eto.
“Да, все это не “Я”, скорее “я” на все это смотрит и контролирует.. Вернее, контролирует не все, а лишь направление, если это получается..” –
Nuzhen li vobsche “ja” dli a smotrenija? Smotrenije proischodit, eto tochno, no chto zhe delaet evo “tvoim”. Posledi za samim smotreniem. Naidiosh li tovo, kto im rukovodit, napravliaet po raznym storonam?
Dazhe togda, kogda jest vpechatlenie, chto “ty” rukovodish smotreniem – ponabliudai vnimatelno – kak eto proischodit, i chto eto – “ja”, kotoryj etim rukovodit?

Диана С.
Не то, чтобы “я” нужно для смотрения, просто это происходит… Есть наблюдатель.. Что делает его “моим”? То, что я наблюдаю за всеми мыслями и ощущениями именно этого тела, наблюдать за этим телом и через него удобнее, чем за чьим-нибудь другим… Более того, в обычном случае я никогда не увижу всю картинку другого тела, а другой человек никогда не увидит мою…

Так и хочется сказать: ну “я” и руковожу, но никакой структуры, которую можно назвать “я” не видно… Приходят различные идеи, какие-то из них признаются годными, или имеют некое сродство ко мне.. От них отталкивается что-то, что руководит, допустим когда хочет привести что-то к соответствию с идеей. Почему используются те идеи а не другие – не знаю.. Индивидуально? Каждый человек использует разные идеи.
То есть, получается, приходят разные мысли, и за какими-то мы, почему-то решаем идти, а за другими нет.. В этом может быть какой-то компонент индивидуальности. Кто-то выбирает идеи. А потом контролирует процесс следования идее с большой или меньшей эффективностью.
То есть руководишь не “смотрением”, а выбором, на чем остановить взгляд подольше из всего того, что мы видим… Смотрение будет происходить в любом случае, даже если “я” вообще не будет вмешиваться..

Диана С.
То есть приходит идея, идея кем-то принимается или отвергается.. В том случае, если идея принимается, она сохраняется в памяти или каким-то другим образом приходит возвращение к ней.. И поведение корректируется в соответствии с идеей.
Кто такой это решающий-управляющий – не ясно…

Garsius Tyla
Eto vsio – dovody. Ideji o idejach. Perestan Diana. Smotri, a ne dumaij. Priamoje perezhyvanije. Chto ty vidish?
“Есть наблюдатель..” – ty evo vidish? Chto eto?
Nabliudenije jest. A nabliudatelia – netu. Pischi i udostoversia sama.
“Каждый человек использует разные идеи” – chto takoje zdes – chelovek? kak ty vidish cheloveka? Chto eto tam ispolzuet ili nesipolzuet ideji?

“То есть, получается, приходят разные мысли, и за какими-то мы, почему-то решаем идти, а за другими нет.. В этом может быть какой-то компонент индивидуальности. Кто-то выбирает идеи.” –
Vot na eto i smotri. Jest li suchnost, kotoraja vybirajet, kotoraja sleduet i kotoraja idiot za idejej.
Vot siad na stul i vsmotris choroshenko. Chto podnimet nakonec tebia ot stula? Kak eto proizoidiot? Vnimatelno vsmotris.

Диана С.
Да, наблюдателя нельзя увидеть…
Ну человек – то, не другой человек) Отдельная такая штука с телом и всем остальным..А вот это я не могу объяснить, не видно, кто их использует…

Ну, каким-то образом выборы происходят…
Мысль поднимет со стула.. Или просто тело поднимется…

Garsius Tyla
“Мысль поднимет со стула.. Или просто тело поднимется…” – Immeno. I netu nikovo, kto by komandoval etim – prosto osoznanaja ili neosoznanaja mysl prihodit i telo ej podchiniajetsa. I gde zdes v etom – ty?
Escho raz smotri, kak proischodit vybor. Shodi v magazin i posmotri, kakije ovoschi budesh vybirat. Vsmotris vnimatelno kak proischodit process vybora. Jest li v etom vybore mesto dlia “ja” ili eto vsio mysli i telo vybiraet?
V realnosti to, chto nevozmozhno obhvatit vnimaniem i nesuchestvuet. Tolko mysli raskazyvajut skazki, chto chto to tam jest. Vsmotris.

Диана С.
Да, выбор просто происходит, просто приходит мысль, а не выбрать ли мне это… И ты выбираешь… А иногда не хочешь что-то делать, но это все равно происходит, и объяснить это не получается…

Очень сложно стало работать здесь, чувствуется сильное сопротивление процессу, желание избежать… Внутри все сжимается в точку и как будто ничего нет, но оно скорее от страха или нежелания продолжать чем от того, что произошло какое-то осознание… Ум сначала очень протестовал против процесса, придумывал какие-то контраргументы.. Больше всего не нравилось как-раз отсутствие выбора, фатализм. Ни от кого ничего не зависит… Сейчас он молчит… Но состояние такое вот, как описала.

Garsius Tyla
“Очень сложно стало работать здесь, чувствуется сильное сопротивление процессу, желание избежать… Внутри все сжимается в точку и как будто ничего нет, но оно скорее от страха или нежелания продолжать чем от того, что произошло какое-то осознание…” – ja rad, chto my dostigli takoj tochki. Eto vpolne normalno.
Ty vot neubegai ot etovo straha, ne goni evo proch. Naoborot – priglasi evo poblizhe i pabud s nim, kak s starym drugom. Liubi evo, nezhna bud s nim. Vsmotis v nevo, kak on proischodit, chem vyrazhaetsa. I bud stolko skolko nuzhno.
A potom uvid chto za nim? Jest li zanim suchestvo, “ja”, kotoroe etot strah ispytyvaet? Prosto ponabliudai.

Диана С.
Ну страх он не явный был, а просто где-то внутри, или это даже не свосем страх был.. так что вроде и полюбить не получается, потому что нечего…
Недавно пережила опыт исчезновения тела… После йоги легла в шавасану и поняла, что там, где должно лежать тело, на самом деле абсолютно ничего нет… И ощущений на этом месте никаких нет.. И там, где голова – ничего нет, хотя мысли и приходили, которые это зафиксировали… И там, где сердце – ничего нет. Но наблюдение все равное есть…

Garsius Tyla
Da – nabliudenije jest. A nabliudatel byl? Ty videla tovo, kto nabliudaet. Vot teper raslabsia i oschuti samo nabliudenije. Ostav telo, kak jest – ono nikak zdes nemeshaet. Prosto obchvati i pobud so samim nabliudenijem. Ono jest. A nabliudatel?

Диана С.
Я не нашла ничего, что могло бы быть наблюдателем…

Garsius Tyla
Tak ty suchestvuesh vobsche, Diana?

Диана С.
Что значит: “как я существую”?

Garsius Tyla
Hotel sprosit, chtob ty posmotrela – suchestvush li ty vobsche?

Диана С.
а что такое “существовать”? Я не знаю, как ответить…

Garsius Tyla
Diana, jest li ona vobsche, kak otdelnost, kak forma, kak javlenije?

Диана С.
Отдельность и неотдельность – это лишь мысли, но почувстовать это нельзя, ни то, ни другое.. а если нет неотделимости то и отдельности нет…Но есть представление о том, что вот это тело ходит, думает, делает – Диана

Garsius Tyla
Ty vsio ubegaesh ot otveta. Ot priamovo i jasnovo. Eta diplomatichnost nikuda neprivediot. Vse eti mysli, vse “a jesli” nepomogut. Ved eto prosto – ty 0,5 minuty smotrish i jasno vidish jest ty, ili net.

Диана С.
здесь нет никакой “дипломатичности”.

Диана С.
здравствуйте, что-то у нас с вами заглохло дело, возможно, стоит попробовать с кем-то еще?

Garsius Tyla
Ty nepishesh. Konechno, ty volna delat to, chto vidish nuzhnym.

Диана С.
ну тогда я просто восприняла все в контексте “ты делаешь все не так” и не знала, как с этим дальше поступать
сейчас эмоций в этом месте уже нет

Garsius Tyla
Nu i horosho. Prodolzhim?

Диана С.
Да!! Я могу рассказать что наблюдалось за это время, если нужно..

Garsius Tyla
Konechno, napishi.
I uslovije takoje – pishesh ne rezhe chem odin raz v den – kak by hrenovo nebylo. Tak i pishi – “zlius na tebia, mne hrenovo” Dolzhen byt kontakt, ponimaesh?

Диана С.
да, понимаю, контакт нужен очень, я постараюсь

Диана С.
Понимаю, что нет “Я” как какой-то структуры, совершенно ничего… Есть наблюдение, есть окошки, через которые идет наблюдение… Но вместе с тем есть вера в то, что есть отдельные окошки, и как бы каждое отдельное человеческое тело имеет свои отдельные окошки и смотрит через них…

Очень странно существовать вообще ни на что не опираясь, а опереться не на что, потому что представлений нет, и это кажется уму неестественным, и он периодически паниковал и пытался что-то придумать, цель, занятие, но это все не работает, давно уже не работает. Периодически приходили очень сильные эмоции и отождествления с телом. Ничего с этим не делала…

А иногда “болтать” надоедает и приходит тишина и затапливает, растворяет все вокруг, поглощает все…

Garsius Tyla
Prekrasno.
“Но вместе с тем есть вера в то, что есть отдельные окошки, и как бы каждое отдельное человеческое тело имеет свои отдельные окошки и смотрит через них…” – Vera li eto? Ili fakt? Na riadu drug sdrugom stoit 10 chelovek i smotrit v raznyje storony. I vidit raznuju kartinku. Da? Konechno, kazhdoje telo – raznyje “okoshki” I raznyje mysli, i raznyje emocii i tak dalee… No chto delaet eto vsio raznoje “tvoim”?
“Очень странно существовать вообще ни на что не опираясь, а опереться не на что, потому что представлений нет, и это кажется уму неестественным, и он периодически паниковал и пытался что-то придумать, цель, занятие, но это все не работает, давно уже не работает. ”
Otlichno.
“Периодически приходили очень сильные эмоции и отождествления с телом. Ничего с этим не делала… ”
– “nichevo s etim ne delala”. Chto moglo s etim chto to delat ili nedelat? Jest kakaja to suchnost, kotoraja rukovodit vsem? Ili tolko mysl/oschuchenie – “ja rukovozhu”?

Garsius Tyla
Po moemu s toboj pochti zakoncheno. Tolko tochki nad “i” dolzny sostavitsa.
Ty suchestvuesh kak otdelnost?

Диана С.
Не знаю, мне видно только “мои” окошки… и потому что, что я их вижу, я говорю “мои”… я говорю мои потому что их видно, вот… они в “окошках”.. почему-то они именно про это тело, к примеру, приходят…

Есть привычка.. привычка думать, что если что-то приходит, то что-то это значит, и надо на это отреагировать, потому что это стрелка, которая на что-то показывает и так далее…

не знаю, нет ощущения, что руковожу… например, есть идея, что что-то делать плохо, я вижу от начала и до конца “плохое” действие, ум кричит, что это плохо, тело все равно делает, а “я” только наблюдаю…

Приходит идея “я должен быть вот такой” и пытается что-то себе “подчинить” и создает иллюзию что кто-то есть который должен… за этим цепь мыслей, эмоций, действий..

Ty suchestvuesh kak otdelnost? существует все воспринимаемое

Garsius Tyla
“Ty suchestvuesh kak otdelnost? существует все воспринимаемое” – a ty?
“а “я” только наблюдаю…” – i etot “ja”? On jest?

Диана С.
нет..

Garsius Tyla
evo net, a ty vsio zhe govorish “”а “я” только наблюдаю…””. Kak eto porischodit na samom dele?

Диана С.
есть наблюдение
оно не “какое-то” оно просто есть

Garsius Tyla
Da. No ochuchenije, chto ty – otdelnaja, chto ty persona? Ono prisutstvuet? Prismotris.

Диана С.
Когда я смотрю пристально, я не вижу этого, потому что нет внутри отличий границ от неграниц. Не понятно где проводить границы, очерчивающие себя. Тело вроде бы имеет границы, но это не я. Отдельность существует только внутри представлений о чем-либо.

Garsius Tyla
“”Не понятно где проводить границы, очерчивающие себя” – immeno. Jesli net granic, i nichevo nividno, jesli nichevo net, chto mozhno bylo by opredelit – “ja”. Tak chto my ischem?
No jest ochuchenije prisutstvija, oschuchenije bytija. Naidi eto. Ono vsegda zdes.

Диана С.
присутствие – это и есть “я”..это то, что есть, то, что “живет”

Garsius Tyla
Da, Diana. A teper tebe zadanie na sevodnia. Nabliudai eto chuvstvo prisutstvija, bud s nim nacheku. Nechevo nedelai, negani i ne priglashaij. Prosto bud s nim kak mozhno bditelnee. Zavtra raskazhesh.

Диана С.
horosho

Диана С.
Мне то удавалось быть с этим чувством, то нет, когда оно есть, то воспринимается все вместе, едино, ничего не превалирует над другим… Когда ощущение присутствия терялось, то какая-то мысль или эмоция обязательно выходит на первый план.

Диана С.
На самом деле присутствие никуда не уходит и ниоткуда не приходит, оно всегда есть

Garsius Tyla
Da, jest. No razve eto prisutstvije, eto chuvstvo “ja”, eto nastojaschaja ty?

VakarДиана С.
да я не знаю, что за настоящее “я” такое… “я” это просто слово такое..

Garsius Tyla
Ved jesli ty vidish eto chuvstvo “ja”, to ty nemozhesh byt etim chuvstvom? Ne tak li?

Диана С.
Да, конечно.. Все, что наблюдаю – не я… Просто я не наблюдаю ничего цельного последнее время

Garsius Tyla
Tak suchestvuesh li ty vobsche?

Диана С.
нет

Garsius Tyla
Kogda i pri kakich obstojatelstvach ty eto osoznala? Chto tolknolo tebia k etomu?

Диана С.
самое сильное переживание произошло после ситуации, которую я описывала в своем вступлении, а осознать что именно произошло тогда и потом помогли попытки ответить на вопросы про поиск я, которые казались такими абсурдными..

Garsius Tyla
“потом помогли попытки ответить на вопросы про поиск я, которые казались такими абсурдными..” – mozhesh ob etom detalno?

Диана С.
Ну сначала меня даже злили эти вопросы, казалось, что тыкают меня носом в то, чего для меня нет, что для меня ничего не значит.. Но ум не хотел простых ответов и играл в игры, и казалось, что ничего не получается.. в конце-концов я просто все бросила.. но все равно наблюдала, так уж получалось, хотя это перестало быть для чего-то, для “работы на форуме”.. В какой-то момент, вдруг все стало очень просто, отвалились лишние напряжения и страхи, стало очень легко и хорошо, и я смогла написать Вам.

Garsius Tyla
Prekrasno
Ka vidish, my zakonchili s etim?

Диана С.
я бы сказала да!

Garsius Tyla
Ja hochu zadat tebe kontrolnyje voprosy, chtoby uvidet vsio li v poriadke. Na nich posmotriat i drugije, mozhet byt ja peredam ich voprosy tebe posle tovo, kak ty otvetish. Takzhe u nas imeetsa obshirnyje i ochen zhiznenyje grupy poderzhki dlia tech, kto znaet.

Диана С.
Хорошо, я готова
Очень хотелось бы пообщаться в таких группах, кажется, что все только начинается…

Garsius Tyla
Na nekotoryje ty uzhe otvetila, no postaraijsia vylozhit vsiu kortinu, nespeshi, pobud s etimi voprosami, otvetov ja zhdu zavtra.
1. Suchestvuesh li ty v liuboj forme, projavlenii. Suchestvovala kogda nibud?
2. Chto pomenialos, kogda prischlo osoznanije, chto tebia net? Kak eto chuvstvuetsa v povsednevnoj zhizni?
3. Kak sluchaetsa, kak sluchilos s toboj, chto ty verila v svojo otdelnoje suchestvovanije. Kakov mechanizm?
4. Chto zastavilo tebia uvidet? Chto zdelalo poslednij tolchok?

Garsius Tyla
Da, immeno, vsio tolko nachinaetsa. Kak by razhdenije drugovo sorta, roda…

Диана С.
Хорошо, пришлю ответы завтра.

Диана С.
1. Нет, не существую и никогда не существовала.

2. Стали отваливаться цели, которые были, стали отваливаться попытки искать смысл жизни в занятиях, перестали глубоко трогать эмоции, какими бы сильными они ни были, за ними все равно есть спокойствие. Отвалились попытки искать смысл жизни и удовлетворение в чем-либо – что бы ты не делал, все равно останешься тем, что ты есть.. Стала больше просто воспринимать, смотреть на все… А иногда внутренняя болтовня надоедает, отключается, и приходит тишина… Живая тишина и пустота, она как ядерный взрыв, она заливает все, и все перестает быть тем, чем мы привыкли это считать..

3. С тех пор как себя помню привыкла считать себя отдельной, так научили. Научили, как хорошо, как плохо, научили, что ты что-то должен, и что-то не должен. Ум узнал об идеях и о том, как “устроен” мир.. Идеи порождали мысли, вслед за мыслями приходили эмоции… Была привычка думать, что есть какой-то хозяин мыслей, и что если что-то пришло к тебе, то это зависит от тебя, и делать с этим что-то должен тоже ты.. А еще ты должен ставить себе цели, и достигать их, и тогда ты что-то получишь, если заработаешь… Целей бесконечно много, ум предлагает их постоянно, ум боится тишины и боится оказаться не нужным…
Есть тело, которое привыкли считать сначала собой, а потом своим. Есть мысли, которые, кажется, что ты думаешь. Есть эмоции, которые, как будто происходят из тебя. Все это заставляет нас считать себя отдельными…

4. Была длительная кризисная ситуация и резкий выход из нее, в следствие чего исчезла вера уму, ценности и многие идеи ушли, и форма существования изменилась. Но было не понятно, что именно произошло и как с этим дальше быть.. Через какое-то время получилось попасть на Форум, и я стала отвечать на вопросы.. Поначалу было трудно, вопросы казались абсурдными, злили, казалось, что тыкают носом и заставляют смотреть на то, чего нет, что не существует. Но ум не верил, что все может быть просто, запутывал, и в какой-то момент я бросила отвечать. Казалось, ничего не получается. Я отставила идею о форуме, но все равно продолжала наблюдать, не для “работы”, а просто потому, что так происходило само-собой. В какой-то момент, вдруг все стало очень просто, отвалились лишние напряжения и страхи, стало очень легко и хорошо, и я смогла написать снова. Ответ не нужно было искать, он всегда был со мной, совсем на поверхности, с самого рождения этого тела…”

Elene Smirnova

Письмо на форум. ‘’Освобождение от иллюзии ума’’.

14 сентября 2012,

Намастэ! Ищу проводника. Немного” истории’’. После просмотра беседы Экхарта Толле, на пике отчаяния спросила себя:.? “В данную секунду у тебя есть проблемы” и пошла пить чай. Сначала подумала, пищевая эйфория. Смотрю вокруг – всё Я, а меня нет. Это так естественно и просто было. я была там же. И такие переходы- я- структура, Я Есть Всё, Знание, Сознание, Жизнь. Но ни одно слово не верно. Так было несколько дней в Любви. Единства с людьми не чувствовала, а только то, что пронизывает все. Потом сатсанги , книги, наблюдение. Сейчас наблюдаю ум из ума. Как бы хожу по кругу. Наблюдаю как появляется из ничего мысль, и в ничего растворяется. Но если сильная эмоция – вкручиваюсь. Ум караулит просветление, вот сейчас оно случится. Один только раз обманулся. Смотрела Бенджамина Смайлса и ум успокоился, что здесь просветления не будет и опять – Любовь, Блаженство. Жизнь проживает Себя через мое тело. Помогите найти Себя! Благодарю, если откликнитесь. Елена Смирнова.

15 сентябрь
Garsius Tyla
Добрый день Елена, получил весточку от тебя в форуме. Пообщаемся здесь в фейсбуке , если это тебя устраивает.
’’Смотрю вокруг – всё Я, а меня нет. Это так естественно и просто было. я была там же .И такие переходы- я- структура, Я Есть Всё, Знание, Сознание, Жизнь. Но ни одно слово не верно.”
Да у тебя был опыт, это прекрасно. Все что осталось, покажет тебе некоторые особенности строения мира с тем, чтобы складывались все точки над “и” и ты перешла бы через ворота.
Есть некоторые условия нашего общения:
ты даёшь 100 процентную усердность в смотрении.
Когда я задаю тебе вопрос – это не для твоего ума. Это вопрос для внимания. Когда мы получаем вопрос для ума , мы получаем вопрос, всматриваемся вниманием в пустоту и ждем мысль, которая на этот вопрос ответит. Здесь так не пройдёт. Если есть вопрос – ты просто смотришь вниманием в направлении, которое задаёт этот вопрос и говоришь только то что видишь. Никаких додумок. Переписываемся не реже чем один раз в день. И ты остаёшься в разговоре’’ до победного конца’’ Если это уcтраивает тебя , давай начнём.
Все наши усилия будут направлены на то что бы точно и ясно реализовать – тебя нет. A какие твои ожидания от этого всего. Посмотри внимательно вовнутрь – что в действительности ты ищешь?
И ещё один вопрос для внимания – когда ты говоришь я – что то, что ты имеешь в виду? Cмотри . Но не умом.

Елена Смирнова:

Намасте , Гарсис! Я счастлива, что ты ответил! Я обещаю сделать все возможное, быть предельно внимательной, вечером каждый день я на связи. Ответ на твой вопрос. Что я ищу и ожидаю? Раствориться в ”теле Бога”. Быть Бесконечной Любовью. Раствориться как эго. Дать Жизни проявляться через ”меня” без усилий и препятствий со стороны структуры. Так чувствовалось на ”выходе”. Когда нет структуры – некому беспокоиться. Без этого жизнь теряется в реакциях тела и ума. Когда я ‘’смотрю’’ кто я, никого нет и на фоне ‘’ничегошности’’ или в ней происходит некоторое электричество, волны мыслей, импульсов, желаний, ментальное кино. Иногда я думаю, что это тупой пустой ум, который наблюдает себя и поэтому не проявляется во вне. Благодарю тебя!

Garsius Tyla:
“Раствориться в ”теле Бога’ – вот с этого и начнём.
Точнее. Посмотри, кто или что может раствориться где? Опять попрошу и сделаю акцент – мы здесь не думаем. Мы смотрим на факты, которые видны здесь и сейчас.
“Быть Бесконечной Любовью” – кто или что может быть этим?
“Раствориться как эго” – вот посмотри, если эго вообще? Где оно, как ты его видишь сейчас?
“Когда я смотрю кто я, никого нет и на фоне ничегошности или в ней происходит некоторое электричество, волны мыслей, импульсов, желаний, ментальное кино.” – прекрасно. Но кто или что смотрит на то , что его нет? Посмотри.
“Иногда я думаю, что это тупой пустой ум, который наблюдает себя и поэтому не проявляется во вне” – это место ‘’я’ думаю’’. Поподробней об этом: кто или что думает, как происходит думанье? Сам процесс думанья. Возьми какое-нибудь думанье и посмотри, как оно происходит. Допустим реши задачу’’ что лучше – корова или кот? Наблюдай на то, что будет происходить.
“который наблюдает себя и поэтому не проявляется во ‘’вне”. Во вне и внутри – как ты различаешь это?

Елене Смирнова:
1-Раствориться может мысль или образ, когда на это смотришь, или переводишь внимание на ”присутствие” и это исчезает в пустоте. 2-Быть любовью никто не может. Она есть как ощущение, или её нет как ощущение. 3-Эго я вижу как напряжение, присоску. Все мысли в которые я поверила и с которыми отождествилась на протяжении жизни – есть эго. Вот я двигаюсь и мне нужно что-то делать и появляется мысль – не успею, не смогу, то есть оценка- это эго. Эго не существует как нечто постоянное. Если перевести внимание на ”присутствие” ничего нет. Но я знаю откуда действую или говорю , из эго или бывает редко спонтанно какое-то решение из пустоты. 4-Присутствует внимание, осознание есть это или нет. 5-Кто думает? Мысль возникает, внимание на мысль, реакция на неё положительная, отрицательная, оценка – думает эго. Мысли могут просто быть и исчезать, если не питать их вниманием. Если перевести внимание на ”присутствие”, думанья нет, нет думающего, ничего нет . А иногда никто не думает, но возникла мысль или образ, что например, кто-то приехал. Приходишь и правда приехал. Корова или кот – возникающие картинки и различий нет. Но когда представишь, корова большая, я её боюсь или кот ласковый есть различия. Кот лучше. Может быть всё наоборот – корова даёт молоко, а кот только ест. Корова лучше. 6 – То что происходит внутри мысли, эмоции проявляются наружу в виде реакций или по желанию не проявляются. Если пустой ум, то ничего не проявляется во вне, нечего проявлять. Если глубже, то нет различия. Это как единое” поле”, едва уловимое ощущение.

Garsius Tyla:
Елена. Вот есть два вида направлений внимания.
Одно – это явления.
Разные явления ‘’во вне’’ и ‘’внутри’’.
Посмотри и перечисли, какие явления ты можешь обхватить вниманием.
Другое – это отсутствие явлений.
Вот именно это второе мы и изучаем. А поэтому:
1.Существует ли эго как явление?
2. Существует ли ум как явление.
3. Существует ли я как явление. Все, что ты написала ранее – это сказки, это истории разных мыслей. Сможешь это увидеть?
Эго, должно быть что-то ясно различимое, иначе его нет. А посмотри-то, что ты считаешь эго, что это на самом деле.
Помогу с аналогией: Есть ли университет как явление на самом деле?

Елене Смирнова:
Горе, радость, раздражение, приятие, нравится, не нравится. Природа, дождь , покой, цветок, облака ,луна. Отношения между людьми, жизнь на планете, переживания о неблагополучии, голоде, землетрясениях. Смерть, рождение. Чай горячий и тд. 1-нет 2-нет 3-нет 4-да 5-набор мыслей, реакций , отождествлений с ними . 6-нет

Garsius Tyla:
А теперь давай посмотрим на сами мысли, как явление. На мысли можно смотреть двумя способами. Одно – на мысль как на явление.
Другое – на мысль, как истории, сказки.
Мысль как явление есть . Как сказка – тоже есть .
Мысль как явление – видимо вниманием. Мысле как сказке внимание верит .
Вера вообще. Это только вера в мысль.
1. Сможешь найти веру, которая была бы не в сказке мысли, а в явление?
2. Найдёшь ли сказки, веру, которая бы не лгала? Есть ли сказка мысли которой можно было бы верить?
Елене Смирнова:1-нет,2-нет

Garsius Tyla: Закрой глаза и вслушивайся в звуки вокруг. Опиши два звука, которые наиболее слышны. Кратко опиши.

Елена Смирнова: шумит компъютер, ‘ ‘шумит тишина” Garsius Tyla:
Ну вот “shumit kompiuter”. Еще раз закрой глаза и вслушивайся в этот звук. А потом попытайся определить, где этот звук звучит.
Елене Смирнова: Во мне
Garsius Tyla:
Da. Так что же значит мысль ‘’шумит компъютер, права ли она? Правду ли рассказывает?
Елена Смирнова: Мысль шумит комп, только мысль. И она не верна. Есть звук.
Garsius Tyla:
Да, это точно. И это верно для каждой мысли.Но вера остаётся, что компъютер там, и звук там, не так ли?
Елена Смирнова: да
Garsius Tyla:
И это 100 процентов нормально. Пока мы знаем, что вера в мысль- неправда. И знаем эту правду.
Мы больше не верим в веру.
Не верим в мысль .Не верим в слова.
Ещё один пример.
Слово ‘’любовь’ .Можно ли верить этому слову? Что оно значит, какие образы приносит. Несколько раз проговори себе “любовь”. Что с этим связано? Напиши.
Елене Смирнова: Слово ничего не значит, верить словам не значит ничего. Никаких образов. Ничего не сказано.Просто звук, если повторять вслух
Garsius Tyla:
Елена, ты существуешь? Посмотри, не отвечай мыслями.
Елене Смирнова:
Тело как то что видно. Не я. Думанье-иллюзия. Не-я. Здесь меня нет
Garsius Tyla:
“Тело как то что видно. Не я. Думанье-иллюзия. Не-я. Здесь меня нет” – это мысли. Они сформировались как такие, внимание увидело их как сказки, и ты поверила. А ты смотри и если будут мысли, смотри на них как на форму/явление. Ты вообще существуешь?
Елена Смирнова: Да.
Garsius Tyla:
Этот ‘’да’’- ‘это тоже мысль, не так ли. А что за ней, что остаётся, когда оно происходит и уходит, когда вера в этого ‘’да ‘’ появляется и исчезает? Что тогда остаётся? Всмотрись за форму мысли, смотри через неё.
Подожди следующей мысли и проделай это. Потом подожди ещё одной. Не отталкивай то, что есть, не отталкивай мысль. Люби её, но не верь сказке. Просто будь бдительна, просто будь.

Елена Смирнова: Ничего нет

Garsius Tyla:
“Ничего нет” – и это тоже мысль. Не верь и ей, но различи форму, которую она имеет, а потом отпусти. Побудь со всем что есть. Не веря , но любя. Любя здесь – принимая распростёртыми руками.
Елене Смирнова:
Почему то я сильно плачу .И всё остальное ,что ты написал- трудно.
Garsius Tyla:
Это хорошо – прими этот плачь любя. Побудь с этим, но не верь: твой ли этот плач, ты ли плачешь? От тебя он исходит? Он просто случается или ты решила, что бы он случился? Побудь , расслабься. Прими всё, на всё смотри. Что трудно?
Елене Смирнова:
‘’но различи форму, которую она имеет, а потом отпусти. Побудь со всем что есть. Не веря , но любя. Любя здесь – принимая распростёртыми руками.’’
Garsius Tyla:
” трудно” – опиши это чувство, что оно как оно проявляется? Где центр этого чувства. И главное: был у тебя хоть малейший выбор случиться этому’’ трудно ‘’или нет.
Елене Смирнова:
Трудно – как тупость воспринять написанное ,как пробка. Да где-то закрылось, выбор был
А плач не мой – это реакции тела.
Garsius Tyla:
“пробка” – не некоторое сжатие тела ли это? Ещё раз посмотри.
“выбор был” – как ты видишь этот выбор, кто бы выбрал там и как?
Елене Смирнова
Кто-то не хочет видеть, как не привычно .В голове напряжение.
Garsius Tyla:
Да. Не гони всё это прочь – пусть будет. Смотри только на это. Это и есть напряжение, да? По сути это напряжение и мысль об этом, да?
Елене Смирнова:
Плач случается.. Да.
Garsius Tyla:
Да сможешь ли ты увидеть , что эта схема- ‘’напряжение -плачь ‘’уже была в жизни? будь с этим, прими всё. Я откланяюсь, но остаюсь с тобой. До вечера.
Елене Смирнова:
Намасте, Гарсиас! Благодарю!
Елене Смирнова:
Да. Гарсиас, эта схема присутствует в моей жизни. Еще на тему был ли выбор не плакать. Если бы я была более бдительна , то распознала бы это раньше, чем он случился. Это было мое скучание по любви, по Дому, ну как бы тебя позвали и ты бежишь на встречу и плачешь. И еще не знаю, как отпустить.
Garsius Tyla:
“Если бы я была более бдительна, то распознала бы это раньше, чем он случился” – вот вот. Мы и пришли к одному из главных моментов в нашем’’ деле ‘’с тобой. Ты должна увидеть механизм этого” я была более бдительна”, Ты видишь кто или что бывает бдительным или нет. Посмотри на этот процесс, механизм бдительности, кто /что включает его, кто/что выключает. Как появляется бдительность, как она исчезает. Есть ли в этом механизме место для тебя?
Ещё к этой теме. Вот происходит дыхание. И вот произошла бдительность этого дыхания. И дыхание становится осознанным, появляется ощущения контроля над дыханием. Что контролирует дыхание в этот моментI
Елене Смирнова
Такой переход от напряжения к отпусканию. Включает его внимание в эту область внимания. Бдительность как мысль, появляется ниоткуда и в никуда уходит, только разница в том, что можно бдительность тренировать-быть дольше осознанной. Да я как-то участвую в этом, умом. Но как мы выяснили его нет, так что не знаю кто это делает. С дыханием много лет проблемы из-за возникающего контроля над дыханием. И тут контроль я убрать сознательно не могу, если как-то не переключится внимание само. На вопрос кто контролирует дыхание, кроме как ум ответа пока нет.
Garsius Tyla: “кто контролирует дыхание, кроме как ум ответа пока нет. ” – Посмотри, не спеши. Ума здесь как такового нет, так кто там контролирует ?
“Да я как-то участвую в этом, умом.” – Это вера, это мысль. Я что ты видишь?
“что можно бдительность тренировать-быть дольше осознанной” – что инициирует эти тренировки? Как это происходит. Вспомни, как это было. Есть ли вообще что -то что делаешь ты?
Елена Смирнова:
я инициирую эти тренировки , я контролирую.
Вижу только внимание
больше напряжения подается
мозги уже плавятся
Во мне что-то живет и все это делает
Это происходит
Garsius Tyla:
Да, что-то живёт – это точно. Но ты ли это?
“я инициирую эти тренировки ,я контролирую.” – Тебе нужно вспомнить, как ты нашла меня, что побудило эти поиcки , что поддерживает тебя сейчас? Пересмотри это. Что это, как явление, как форма?
Елена Смирнова:
Знаешь странное состояние сейчас. В голове как будто скручивает, покалывает, сердце болит, ноги немеют, как умирание. Нашла тебя – было 2х летнее искание и на день рождения мне подарили твой адрес. Есть сильная тяга души. Без формы
Garsius Tyla:
Да.Пусть всё будет. Люби всё как есть – все боли, все неприятности ,тяготы. Будь нежна с этими явлениями- они же пройдут, как и всё другое в жизни.

Так значит и это ’’ я инициирую эти тренировки. я контролирую.” – неправда, да? Это всё мысли, твои или не твои , неважно. Просто мысли, которые привели. Сможешь увидеть это?
Тяга души – это тоже форма. Ведь вниманием фиксируешь её? Значит это форма и неважно что эфемерная . Это явление, как и всё другое вокруг.
Есть внимание, есть явления. Можешь ли ты быть явлением? Ведь тогда бы вниманием зафиксировала бы этот “я’ , а значит этот ‘’я” уже не мог бы быть тобой. Ты же не можешь быть тем , на что смотришь, не так ли?
Елена Смирнова:
Да .вижу что это мысли. И тяга души – мысль. Я не могу быть тем на кого я смотрю, я это вижу, я видящий, что все происходит
Garsius Tyla:
“я это вижу, я видящий, что все происходит” – поподробней . Как ты это видишь? Не думаешь, а видишь?
Елена Смирнова:
Я всегда видела все явления, мысли, отождествления.
Во мне всё это происходит.

понедельник
Елена Смирнова:
Доброе утро Гарсиас! Намасте! Что я видящий, осознающий пришло это понимание когда я поняла что я не мысль, с год назад. С этого времени я стала переводить внимание на это как я назвала это ”присутствием”. Вчера в разговоре разболелась голова и я забыла про это. Потом вспомнила. Когда я перевожу внимание на присутствие, то обычное ощущение эго растворяется. Появляется как бы вакуум на этом месте. И было всегда небольшое сомнение, которое привело меня к тебе, правильно ли это, или эго ум сделал” слепок” из переживания ”выхода”. Почему сомнения?- на выходе на месте привычного ощущения себя, бывает вакуум, дырка от бублика. А когда перевожу внимание на присутствие сейчас – это не совсем вакуум. Это больше похоже на пустой ум. Нет любви живости, а есть я бы сказала – тупость.
Garsius Tyla:
“Что я видящий, осознающий пришло это понимание, когда я поняла…”
Ты не видящая.И не осознающая.Тебя нет.
Видение есть, осознание тоже. Но это никак не ты.
Если посмотреть на видящего, осознающего – найдёшь ли ты его в реальности?
Или найдёшь только веру в эти мысли, веру в то, что ты есть видящая, осознающая?
Не спеши здесь – эта та зацепка, которая тебя держит. Многие застревают здесь после anaty/samadhi. Мы на самом пике сейчас.
Смотри на мысль ,на эту веру. Прямо в глаза. Побудь с этой верой. Эта вера – ведь не ты?
Если эта вера , эта мысль – не ты. То что остаётся от “я видящий, осознающий” в реальности?
Елена Смирнова:
Да видящего, осознающего нет – это чувство, мысль, вера, ментальное образование, которое тоже растворяется при смотрении.
Garsius Tyla:
Когда я тебя спрашивал “ты существуешь?”, ты ответила” да”.Значит ты существуешь как что -то. Что это?
То есть у тебя есть вера ,что ты существуешь как что-то. Поищи эту веру. Что она говорит? Посмотри на неё.
Елена Смирнова :
меня нет, но что-то есть
Garsius Tyla
Что-то есть. Но это “что то” …Что делает это” что-то “ тобой’. Посмотри.
Елена Смирнова:
Ничего нет, но происходит ныряние в привычное ощущение себя. Это и проблема.
Я побуду наверное с этим до вечера,
Garsius Tyla:
Ныряние пусть будет. Мысль пусть будет. Это не проблема. Мысль не хуже чем нирвана. Мы здесь не ищем “правильных “ощущений, мы ищем правду. Голую правду. Только она может освободить.
Ещё раз пересмотри свои ожидания от нашего общения тут. Они теперь тебя тормозят. Эти все мысли, что должно случиться. Эти все веры. Не жди ничего. Не верь ожиданиям. Смотри сквозь них. Ожидания есть. Есть ли ожидающий? Вот в чём вопрос.
Елена Смирнова:
Все просто происходит. И ожидания и мысли и вера
Ожидающий появляется, когда возникает мысль, желание.
Елена Смирнова:
Ожидания, что что-то” перещёлкнет”, исчезнет ощущения “себя”,и я буду свободна от “себя’. Но все так хорошо и быть собой или ничем, что-то делать, смотреть, как хороша жизнь во всех проявлениях. Благодарю, Гарсиас! Намасте!
И все же кто или что я? без мысли о чем либо?
Garsius Tyla
“я буду свободна от себя”
Что будет свободно от чего.
“Ожидающий” появляется, когда возникает мысль, желание. Разве появляется? Или появляется вера, что он есть? “И все же кто или что я” – есть ли ты вообще? Должен ли быть я ,что бы случилась жизнь? Выйди на улицу, посмотри внимательно вокруг: кто дует ветер? Кто растёт деревья? Кто живёт человека? Осмотрись и не верь мыслям, которые всё объясняют.
Кто думает эти мысли? Кто заставляет их появляться? Кто смотрит на мысли ,на всё вокруг? Кто смотрит на само смотрение? Я не вижу никого, а ты?
Елене Смирнова
На выходе была свобода, не было привычного ощущения себя, своей структуры, СВОБОДА. Отлетело нечто отягощающее, никакой истории. Вечное, без времени, бесконечное. Это случилось в одну секунду, при отпускании и недумании. Все вопросы, что ты мне задаёшь, новы для меня и я не всегда могу на них ответить. Прости если я туплю…Когда я на что-то смотрю, то это как- бы исчезает. И этого уже не существует. И правда, кто от чего может быть свободен. Это просто желание, движение внутри меня. А с другой стороны, например, я испытываю страх или гнев и знаю, что это плохо для тела и для окружающих людей. И вот от этого я хотела бы освободиться. Ожидающий наблюдаем, он явный, заводит определенные неприятные ощущения, как этому не верить ,если это есть. я определяю это, как явление .Оно просто есть во мне. В природе всё происходит, само. Все в покое, тишине, как бы само по себе живет. Но есть и повторяющаяся цикличность. Лето, зима. Рождения, умирания. Из чего это произошло, кто завел такой порядок? Ветка сломалась и без сопротивления падает. Всё пронизано жизнью, и природа и человек тоже. Но в человеке сопротивление тому, что есть. Отсюда и проблемы. И мысли похожи на ветер. Появляются, исчезают. И никого, нигде нет. Но кто-то плачет, когда ты мне пишешь.
Вернее плачь происходит, как дождь.
Garsius Tyla:
Есть ли кто ,кто руководит персонажем “ Елена’’. Её мыслями, чувствами, телом? Есть ли этот агент на самом деле? Смотри ,только смотри- истина всегда здесь, за последней мыслью, которая всплывёт и погаснет. Только смотри.
Елена Смирнова:
Никого нет ,Гарсиас, только явления, и внутри, и снаружи.
Garsius Tyla:
Что теперь внутри творится?
Елена Смирнова:
Покой
Garsius Tyla:
Ты существуешь? Просто да или нет ?
Елена Смирнова:
Нет
Garsius Tyla: Остались ли какие-то сомнения?
Елене Смирнова
Да, явления. Типа мысли , что это я и везде я
Garsius Tyla:
Но ты больше не веришь, что в этих мыслях есть настоящая ты? Что есть смотритель, который за всем наблюдает?
Елене Смирнова
Да в явлениях Меня нет. Я за этим наблюдаю
Garsius Tyla:
“Я за этим наблюдаю” – поясни это поподробней.
Елена Смирнова:
Я наблюдающий явления
Явления происходят во мне
Garsius Tyla:
Покажи этого наблюдающего мне. Опиши его.
Елена Смирнова:
Его нет
Garsius Tyla:
Так почему ты “Я наблюдающий явления.”
Явления происходят во мне”?
Елена Смирнова:
Но явления, то есть. А меня нет
Garsius Tyla:
“Я наблюдающий явления” – что это?
Елена Смирнова:
фраза
Garsius Tyla:
Чтобы сказать это ты должна верить этой мысли. Верить , что ты есть.
Елена Смирнова:
Я наблюдаю явления и смеюсь. Но никого нет.
Garsius Tyla:
Ясно ли ты видишь, что наблюдение происходит, но наблюдающего нет? И что ты- не это наблюдение? Для наблюдения ты не нужна совсем?
Елене Смирнова:
Наблюдение происходит, да ,я не это наблюдение и не нужна.
Garsius Tyla:
Можешь ли ты пересмотреть весь наш разговор и найти место в разговоре, после которого ты узнала, увидела?
Елена Смирнова:
Это не место в разговоре, весь процесс Гарсиас, было большое напряжение и я просто увидела свекровь и никого, кто бы её оценивал. Она была явлением. Я так люблю тебя Гарсиас.
Елене Смирнова:
Намастэ!!!!!!!!!!!
Garsius Tyla:
Обоюдно, Елена. Так прекрасно, когда это понимание случается. Походи с этим до завтра, посмотри ещё, неужели тебя нет? Странно как то ,не так ли?
Елена Смирнова
Нет , Гарсиас не странно. Так было всегда, я просто этого не замечала, думала, что серая мышка, смотрит и не говорит, потому что видит природу вещей и ей незачем говорить. Спасибо, ты прекрасно вёл.
Garsius Tyla:
Ответь пожалуйста на некоторые “контрольные вопросы”, чтобы не осталось чего-то, что мы могли бы пропустить.
Елена Смирнова:
Конечно.
Garsius Tyla:
На некоторые ты уже ответила, но постарайся выложить всю картину, не спеши, побудь с этими вопросами, ответов я жду завтра.
1. Существуешь ли ты в любой форме, проявлении. Существовала когда нибудь?
2. Что изменилось, когда пришло осознание, что тебя нет? Как это чувствуется в повседневной жизни?
3.Как случается, как случилось с тобой ,что ты верила в своё отдельное существование .Каков механизм?
4.Что заставило тебя увидеть ? Что сделало последний толчок?
Не спеши .Уже некуда.
Елена Смирнова:
До завтра, Гарсиас!
Garsius Tyla:
Do zavtra Elena.
Елена Смирнова:
Намасте,Гарсиас!1-Сейчас не чувствую, что я в любой форме. Скорей есть смотрение на форму и отделённость от неё. Чувствую, что существовала ,но только по навыкам, например завязывать узлы, руки делают сами.2-особенно ничего не поменялось. Расслабление, хотелось полежать, всех благодарить, раскованность в движении, плавность, хотелось побыть одной в тишине, но внутренний диалог, распоясался, как никогда.3-я и сейчас чувствую отдельнось, пусть не расстроят тебя, Гарсиас мои слова. Это в основном чувствуешь с людьми, которые тебя не принимают, и вечером я вообще избегала людей.4-была сдача , отпускание, я не понимала о чем ты спрашивал и просто смирилась с этим. Я не заметила особенно, когда это случилось, потому что примерно в таком состоянии находилась, просто оно стало более четким. Во время беседы состояния, как бывает в церкви на покаянии. Такое сильное желание свободы. Сейчас много не ясно. На выходе 2г назад было чёткое ощущение, что я везде и во всем. ”Разлитое ”существование, знание, жизнь. вечное, бесконечное, а формы были этим ”пропитаны”.
Утром пошла в город. Странные ощущения. Все предметы, люди, как кино появляются во мне и исчезают, только как – бы не настоящие, а как бутафория. Ко всему этому необъяснимая нежность. Просмотрелась ”история” жизни с ролями и актерами. Всем участникам – низкий поклон и нежность. Побаливает сердце. С людьми разговариваю очень свободно, только в сердце, что-то подобие страха, как фон.
Это ответ на твой 2 вопрос. На первый пока не могу отверить
3-вера, во внутренние ощущения.
4- все произошло само, когда исчезли ожидания, что-либо увидеть.
Garsius Tyla:
Сконцентрируйся на первом вопросе. Сведи туда всё своё внимание.
Елена Смирнова: Меня нет в формах и проявлениях, Не существовала
Елене Смирнова
3-поверила, когда оценила, как хорошее или плохое.
Garsius Tyla:
“Меня нет в формах и проявлениях, Не существовала”. – Когда пишешь так , не возникают сомнения?
Елене Смирнова:
неясное ощущение, что я и есть эти проявления
Неясное ощущение, что существовала всегда,
Что всё происходит в моем сознании
Сбивают внимание копошение мыслей, ощущения тела
Garsius Tyla:
Неясные мысли или неясное ощущение?
Елене Смирнова:
Ощущение. Когда смотрю на неподвижные вещи, вижу ясней, что они это я, а с людьми трудно, как отделённость от них.
Garsius Tyla:
А я вижу, что это мысль у тебя. Поищи её. Ощущение вторичное, оно исходит, как последствие от мысли. Поищи её.
Елена Смирнова:
Да вижу, что это память о прошлом опыте,
Garsius Tyla:
Рассмотри эту мысль поподробнее, не спеши. Откуда она? Когда появляется, при каких обстоятельствах. И потом посмотри сквозь неё. Правду ли она говорит? Кроме неё и ощущения, указывает ли она на что-то реальное?
Елена Смирнова:
Эта мысль появилась в процессе смотрения глазами, такой эффект зрения, как будто ты в фото камере сидишь и едешь вместе с ней и смотришь. В ней нет постоянного. Это эффект.
Garsius Tyla:
Да – это эффект, как и многое другое. Как эффект отдельного я и отдельного тебя.
Елена Смирнова:
Реального пока не вижу. Это опять трудно
Garsius Tyla:
Посмотри на мир , на ‘’себя’’ .Всё вокруг- вниманием видимые формы/явления. Это жизнь. Но что делает жизнь тобой?
Елена Смирнова:
Принять как себя.
Garsius Tyla:
Не надо ничего принимать. И отпускать тоже. Что там есть такой, кто бы мог отбрасывать или принимать. Только реализуй , что всё, вся картина мира и всё понимаемое – это мысли. И только. Не верь мне . Смотри сама, Только сама.
Елена Смирнова:
я жизнь
Эффект отделённости тоже наблюдаем
Жизнь, как жизненность пронизывает все формы , дышит моим телом
Картина мира и понимаемое, как явления меняются
Да – это мысли и тоже наблюдаются
А как жизнь становится мной, если меня нет?
я просто ощущаю жизнь
А кто ощущает жизнь, если никого нет
Жизнь делается мной, когда появляются мысли о ней или действия
То есть я верю в неё
Garsius Tyla:
“я жизнь” и “Жизнь делается мной, когда появляются мысли о ней или действия” – совмещаются ли эти две мысли?
Елена Смирнова:
Нет
Garsius Tyla
Elena, pravdiva li hot odna iz etich myslej?
Елена Смирнова:
Картина мира и понимаемое, как явления меняются
Нет, что-то всё не то
Garsius Tyla:
Родилась ли когда ни будь и кому ни будь мысль, которая может быть названа правдой?
Елена Смирнова: нет
Garsius Tyla:
Как ты это видишь?
Елена Смирнова:
У всех разная правда и все относительно,
Garsius Tyla:
Это стандартная фраза. А ты посмотри, побудь с этим повнимательнее. Есть ли мысль, есть ли слово, есть ли буква, которая говорит правду?
Елене Смирнова: Правда это только слово .Нет.
Garsius Tyla:
Бери каждую свою мысль и спрашивай -‘’правда ли это’’? Пересмотри много мыслей.
Елена Смирнова:
Все, что я написала, видела, как правду. Искренне. Но сейчас перечитываю- все чушь
Garsius Tyla:
Да .Побудь одни сутки- пересмотри много мыслей. Не спеши с выводами. Даже этот твой последний вывод- ставь и его под этим вопросом -‘’правда ли это При этом постарайся увидеть мысль и как форму, как явление, и как набор слов и букв, как истории.
Елена Смирнова:
Все мысли, формы, явления, слова, истории не есть ни правда ни неправда, они наблюдаемы, переменчивы, исчезают как все явления. От слов и образов понимание не происходит. Все понимания случаются. Жизнь случается.
Есть наблюдение и наблюдаемое .
вся картина мира и то, что понимается – это мысли.
Garsius Tyla:
“Все мысли, формы, явления, слова, истории не есть ни правда ни не правда, они наблюдаемы, переменчивы, исчезают как все явления” – да. Мысль ,как форма, просто есть. А мысль как рассказ, как история? Мы здесь об этом. Пересмотри мысли как истории, найдёшь ли хоть одну, которой можно верить?
Елена Смирнова:
Нет Гарсиас , не нахожу ни единой мысли ,которой можно поверить
Ни в одну историю я не верю
Смотрю на фото и оно исчезает. Смотрю на яблоко и не могу понять, что это
Garsius Tyla:
Вот бери теперь и ответь на все эти 4 вопроса ещё раз, но обширно из того, что видимо, а не что мысли говорят.

cреда
Елена Смирнова:
o 1. Существуешь ли ты в любой форме, проявлении. Существовала когда нибудь? Не существую ни в какой форме и никогда не существовала.
2. . Что изменилось, когда пришло осознание, что тебя нет? Как это чувствуется в повседневной жизни? Ничего никогда не менялось, жизнь живётся.
3.
3.Как случается, как случилось с тобой ,что ты верила в своё отдельное существование .Каков механизм? Верила в не существующую сказку. Стала этой сказкой.
4. 4.Что заставило тебя увидеть ? Что сделало последний толчок? Все произошло без меня. Сказки не стало. 1- то с чем я себя отождествляла, не существует, как не существует ни в какой форме.
Garsius Tyla:
Как ты себя чувствуешь?
Елена Смирнова:
Меня нет.
Garsius Tyla:
А что чувствуется в теле ?
Елена Смирнова:
Мысли ,чувства приходят ,но они не мои. Рассматриваю каждую мысль, которая хочет отождествления. Все исчезает, как и приходит.
Garsius Tyla:
Отлично.
А теперь обращай внимание больше на само рассматривание. На само внимание. Понаблюдай это присутствие. Тем самым отмечая и мысли и тело ,и всё вокруг. Весь мир – цельное единое и внимание, присутствие –нераздельная её часть .Понаблюдай это сегодня. Вопрос для рассмотрения такой. Смотрителя нет. Смотрение, внимание – есть. Понаблюдай это смотрение, когда наблюдаешь мир . Раздельно ли чем ни будь это смотрение от самого мира?
Елена Смирнова:
Cмотрение исчезает и остаётся видимое (цветок, страх, желание, небо, руки)Но это теряет свои очертания и назначение.(трава зеленая на самом деле неизвестное явление).
Garsius Tyla:
Когда смотрение исчезает и остаётся видимое, найди смотрение опять и понаблюдай за ним. Только плавно, не спеша, любя. Это на так чтобы смотреть на смотрение, это больше похоже на ‘’быть бдительной с смотрением’’. Ничего не ищи, просто побудь с ним.
Елена Смирнова:
Когда смотрение исчезает, то это как переход, что всё это во мне ,всё я ,звуки ,предметы, страх, т ело и тд.
Телесно чувствуется оголённое сердце- болит. И при явлениях ,которых я не хотела раньше теперь присутствует страх.
Что-то судорожно ищет, где же привычное ощущение себя. Все эти процессы забирают внимание на себя. Но даже это просто происходит во мне.
Garsius Tyla:
Да. Всё хорошо. Люби этот страх. Просто позволь этому быть. Также как и боль сердца.
“Что-то судорожно ищет” – что то .Посмотри внимательнее на этот поиск. Что это?
“Но даже это просто происходит во мне” – Во мне .Это где?
Елена Смирнова:
Нигде, просто это есть
Как наблюдаемое явление
А ищет мысль
Garsius Tyla:
Может это внимание,которое шевелиться по ранее запрограмируемым тенденциям?Посмотри.
Елена Смирнова:
Да ,похоже
внимание, которое ищет как бы перевешивает немного, тянет на себя,
Garsius Tyla:
“Да похоже” –включает долю веры в мои слова.Не верь им ни на копейки-всё проветяй и будь 100% уверена.
Елена Смирнова:
но это действительно сливается и мало различимо- мысль или внимание
Garsius Tyla
Eto tak.
Елене Смирнова
Нам, похоже, еще надо много поработать, что бы растворилось всё. Многое посмотреть.
Garsius Tyla
Главный вопрос здесь такой: есть ли отпущение, есть ли свобода? Свобода быть со всем что происходит?
Елена Смирнова:
Да, это еще не на полную. Ощущается много зажимов. При отпускании это должно уйти и тогда проявится чистое и постоянное
Garsius Tyla:
Зажимы есть. Но твои ли они? Вот в чём вопрос. Если тебя нет, почему тебе волноваться из за каких-то зажимов?

Вчера
Елена Смирнова:
Да, это всё, что происходит но и происходит вовлечение в это. Это не постоянно- ”никого нет”. К вечеру рассеивается. Утром просматриваю, какая мысль или ощущения увлекают и опять ”никого нет”. Вот так пока.
Garsius Tyla:
Это нормально. Главное-это то, что когда внимание отвлекается от мысли, ясность, что тебя нет возникает. Так есть со всеми. А потом, помере просмотрения всех программ, моменты ясности будут углубляться и вольётся в целое. Этого не поспешишь ни как.
Елена Смирнова:
Да, Гарсис это само вольётся, когда будет совсем чисто. Я так тебе благодарна и так тебя люблю. Теперь знаю как ”смотреть”, а то не знала как к этому подступиться, хоть и читала.

Kак жизнь проживает саму себя и не важно,что это мысль,действие или делатель.Просто проживается жизнь,удовольствие от мысли,действия,от того что видимо-всё живое,каждый момент совершенен.Это произошло,когда я как делатель очень устала не пускать мысли и боялась движения,что-бы не пропало это ощущение ”меня нет”.было сильное напряжение и отпускание,что ничего нельзя с этим сделать.

Vienis

Kai nebetikima mintimi, ateina patirtis, kad viskas aplink vyksta tavo viduje. Kažkas plauna indus – visi garsai ir vaizdai, nuo pradžios ir iki galo, sukyla ne išorėje, o viduje, bangomis. Atsisuki ir šildaisi Saulėje – ji atsiranda, dega erdvėje, kažkur krūtinėje. Melži ožką – pieno čiurkšlių garsas atsiranda ir dingsta tarp kitų “aplink” esančių garsų. Ateina mintis – ji taip pat atsiranda ir dingsta tuštumoje. Nėra jokio reiškinio išorėje, yra tik reiškiniai viduje. Vidus ir išorė neegzistuoja. Vienis.

Jolita Vasara. Kranininkas. Savaitė. 15277 žodžių į laisvę.

    • Balandžio 16 j.
      Jolita Vasara
    • Tinklaraštis skirtas tam, kuris trokšta tiesos ir laisvės. Tam, kuris pavargo nuo dvasinių ieškojimų ir tuose žaidimuose nebemato prasmės.
    • “Aš” yra iliuzija. Ego yra iliuzija. Pasirinkimo laisvė yra iliuzija.
    • Būtis yra tikra. Gyvenimas yra tikras.
    • Norite tai realizuoti – Garsius Tyla
    • garsius.tyla@gmail.com
    • Kaip aš galiu tai realizuoti?
    • Jolita
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Galiu pabadyt pirštu ten, kur gali tai pamatyt. Jei nuoširdžiai, sąžiningai ieškosi, žiūrėsi ten kur rodau, tikrai realizuosi – čia ne kosminį laivą sumeistraut. Tik ar sugebėsi eit iki galo ir išlaikyt dėmesį ties tuo, į ką rodo pirštas? Daugelis suklumpa tuo, kad atsuka dėmesį į patį pirštą. Pameni metaforą apie pirštą ir Mėnulį?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • O ar aš turiu pasirinkimą?
    • Metaforą pamenu… nėra upės, yra tekėjimas, nėra laužo, yra degimo procesas
    • bet aš vis dar iliuzijoje, žiūriu į pasaulį per jos akinius
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Jei nori nert į tą paiešką, keletas taisyklių.
    • Žiūri tik ten, kur rodo “pirštas”, niekada į patį “pirštą”.
    • Duodu užduotį dienai. Tyrinėji ir vieną kartą per dieną išsamiai atsakai, ką radai.
    • Tyrinėji nuoširdžiai, ne dėl vaizdo. Pastebėsiu falšą, nutrauksim tuoj pat.
    • Jei tinka, papasakok, kokia tavo lygšiolinė “paieškų” istorija.
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Ai dar viena taisyklė. Būni pokalbyje iki pat sėkmingo galo.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Tinka.
    • Paieškų istorija – turite omenyje dvasinį tobulėjimą?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Aprašyk savo patirtis. Na tas “dvasines”. Paieškas. Būsenas.
    • Aha tą tobulėjimą.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Nežinau ar jį taip galima pavadinti. Nesu religinga kaip tokia. Į bažnyčią vaikystėje vedė tėvai, tačiau kažkaip netraukė manęs. Prieš porą metų su viena ekskurisja aplankiau Mozės kalną Egipte, pagal biblinę istoriją – daugiau iš smalsumo. Po jo patraukė į dvasingumo paieškas – skaičiau Pakylėtųjų Valdovų laiškus, tyrinėjau Vedas, tačiau jaučiau, kad man svetimas religinių ritualų laikymasis. Intuityviai buvo jausmas, kad vis ne tai, vis kažkas kito reikėjo. Tada nuėjau į Cezario Teruelio susitikimus, žodžiu… dalyvavau nemažai Šviesos namų renginiuose, jie daugiau susiję buvo su energijų valymusi, išsisgryninimu. Keletą metų lankau jogą,truputį medituoju. Paskutiniu metu jaučiu didžiules emocines perkrovas – vieną dieną viskas super, kitą dieną lyg kas peiliu širdį raižytų… Kartais paklausau Mooji, Jurij Meniachichin- jis kalba lygiai taip, kaip tu. Rodos suvokiu, ką jis kalbą, bet tos būsenos nepažįstu.
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Kai tu sakai “aš” – kas tai yra? Kur tu jį gali rasti. Šimtus kartų per dieną sakai ir girdi “aš” , “man”, “mūsų”. Turėtų gi būti kažkas realaus, ar ne? Kas tas “aš”. Paieškok, patyrinėk ir parašyk. Neskubėk. Ne maratonas čia, bet startas duotas. tegu išsivynioja kelias į pats save.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Gerai…. Ar šiandien tyrinėjimus aprašyti?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Aha.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • ok, vakare parašysiu
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Labas vakaras,
    • Aprašau tyrinėjimus… Po komentarų facebook’e kažkas sujudėjo. Mano erdvėj. Kažkas pasikeitė… Stebėjau save – iš pradžių buvo pojūtis kad aš esu šitas kūnas. Mintys, jausmai, emocijos – viskas jame. Jis juda, vyksta veiksmas. Dėmesys mano buvo į kūno pojūčius iš pradžių… Pajutau mintis prote, jos iš tiesų atsiranda man nesirenkant, taip pat kažkokias emocijas, pergyvenimus, apmąstymus šios dienos, kažkokį vyksma viduje – ir tai truko labai trumpai, lyg aš tos emocijos, ir kartu ne aš – gal kokias 2 sekundes – atplauke tas jausmas, ir dingo. Po to važiavau į jogą – ten vyko užsiėmimai, pojūčiai buvo vėl – aš esu šis kūnas. Kažkuriuo momentu, atsipalaidavimo pratimo metu – išniro suvokimas, kad aš esu kažkame – šituose jausmuose, mintyse. Kas aš esu? Kur aš? Grįžtant namo atplaukė suvokimas, kad manyje vyksta procesai, aš lyg ir juose, bet momentais lyg ir stebiu iš šono. Kas stebi? Nežinau, gal tai vidinis stebėtojas?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Viskas gerai su pojūčiais. Pojūtis “aš esu šis kūnas” – su juo viskas gerai. “Aš esu” pojūtis – viskas su juo gerai. Net nebandyk su jais kovot. Bet ar pojūtis esi ta tikroji “tu”? Tai tik pojūtis, mintis, apsivilkusi tam tikromis vibracijomis kūne. Stebėk tuos pojūčius, leisk jiem būt ir stebėk. Tuomet kai stebi juos, pabandyk “atsukti” stebėjimą į tą menamą stebėtoją. Ar jis yra realybėje, ar tik “turi būti”?
    • Viskas gerai, nuoširdumo yra, neprarask jo.
    • Dabar pažiūrėk į pojūtį “aš esu”. Kas į jį žiūri?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Gerai, tyrinėsiu ir rytoj vakare parašysiu, ar teisingai supratau taisykles?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • “Kažkuriuo momentu, atsipalaidavimo pratimo metu – išniro suvokimas, kad aš esu kažkame – šituose jausmuose, mintyse. “
    • – Lygiai tas pats su suvokimais, kaip ir su pojūčiais. Jie yra, leisk jiems atsirasti, negniaužk jų. Bet vėlgi – ar tu gali būti tai, ką suvoki? Kas tas kuris suvokė? Vis pabandyk atgręžti dėmesį į tą menamą “suvokėją”. Ar jis yra?
    • Netikėk mintimis, jos yra, tegu būna, bet netikėk. Žiūrėk realiai kas yra iš tikrųjų. Kur, išskyrus minčių turinyje tu esi?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Jei turi laiko susikoncentruot patyrinėt, gali ir anksčiau. Tik nerašyk kulančių minčių turinio. Rašyk tai, ką matai už jų.
    • kylančių*
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Aš jaučiu, kad aš nesu mintis. Mintis manyje yra – ji ateina, aš joje pabūnu, ji atsineša kažką, aš tame irgi pabūnu. Bet aš lyg vidinis stebėtojas. Kaip man pamatyti tą, kuris stebi stebėtoja?
    • Štai kaip su kvėpavimu – Įkvepiu “Aš esu” – iškvepiu. Tarp įkvėpimo ir iškvėpimo – kaip ir tuštuma – ar tuštuma esu aš, ar vidinis stebėtojas?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Yra paprasta schema:
    • stebėtojas -> stebėjimas -> stebimasis objektas.
    • Viską ką gali užčiuopti dėmesiu yra objektai, taip?
    • Kompiuteris prieš tave
    • Rankos,
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Veidas
    • Kvėpavimas
    • Mintys
    • Emocijos
    • Pojūčiai
    • Vibracijos kūne,
    • Tai objektai, reiškiniai, formos. Taip?
    • Kur čia esi tu?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Aš esu visur. na, man taip atrodo
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Kur yra tas stebėtojas realybėje? Ar yra. Pabrėžiu – realybėje, t.y. tarp objektų, kuriuos gali dėmesiu užčiuopti.
    • “Aš esu visur” – dar viena idėja. Atėjo į galvą, susitapatino su dėmesiu, rankos surinko tekstą. Ieškok kas yra dabar realybėje matoma. Tik čia slypi tiesa.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Na gerai, tyrinėju toliau
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Stebėk save ir vardink, kokius reiškinius matai. Surašyk čia visus detaliai.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Na štai – giliai įkvėpiau oro… Apsidairiau aplink iškvepiant, kūne pajutau sotumą po vakarienės, akys stebi ekraną, rankos, renka tekstą, tai procesas kažkoks… Tuo metu kai tai darau, savęs nejaučiu
    • Pojūtis lyg ne aš renkuosi, dabar taip, tas pojūtis kažkoks tikrai gilesnis:)
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Surašyk iš eilės viską, ką kiekvienu duotu momentu gali pastebėti dėmesiu. Dabar. Pavardink.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • bet tikrai, sekunde kita pajutau, kad manes nera, kad procesas eina per mane ….bet aš niekada taip nežiūrėjau…
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Gal gali atidėti į šalį tą jogos kvėpavimo stebėjimą? Jis čia tik trukdys. Sudarys iliuziją, kad kontroliuoji kvėpavimą. Pastebėk:
    • Kol vyksta nesamoningas kvėpavimas – ji kontroliuoja kūnas. Kai į kvėpavimo kontrolę įsijungia mintis – ji perima kontrolę. Bet nei viena, nei kita nesi tu. Taip?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Kas iššaukia mintį, kuri perima kvėpavimo kontrolę?
    • Ar gali pastebėti bet kokį “aš”, kuris tai daro?
    • Ar yra tik pojūtis “aš darau”?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Noriu jį pastebėti, bet kaip….? Kaip jį pastebėti?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • “procesas eina per mane” – procesas neeina per tave. Tavęs iš vis nėra. Niekada ir nebuvo. Tik mintis, tik tikėjimas su “aš” viduje/turinyje. Stebėk.
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • “Noriu jį pastebėti, bet kaip….? Kaip jį pastebėti?” negali jo pastebėti, nes jo paprasčiausiai nėra.
    • Bet grįžkim prie to kas yra. Vardink tai, ką gali viduje pastebėti.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Bet jei manęs iš viso nėra – tai kas yra mano kūnas? kas yra mintys, kas yra pojūčiai? Jei manęs nėra, tai kodėl aš gyvenu? Kodėl aš jaučiu?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Pajausk, kaip šitos tavo mintys sudaro gynybinę sienelę. Kad tik neiti gilyn, nežiūrėti į tai, kas yra realu. Išmetama porcija “egzistencinių” klausimų.
    • Tą ir turėjau omenyje, kai kalbėjau apie nuoširdumą.
    • Kai pamatysi tiesą, šitie klausimai nebeteks prasmės. Pati man paskui pakomentuosi, ką apie juos manai.
    • O dabar susifokusuok. Dar kartą klausiu – kokius reiškinius gali pastebėti dėmesiu viduje?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Aš pastebiu tai, kad kvėpuoju, pastebiu tai, kad yra mintys, jas čia ir rašau, įkvėpiu, iškvepiu. Kartais pojūtis toks, kad negalvoju. Aš jaučiu, kad kažkas tai daro, bet man toks jausmas, kad viskas vyksta automatiškai kažkaip. Kas tai daro? jeigiu tai ne aš, tai kažkas. Bet kas? Aš jaučiu, kad dalyvauju procese – ta prasme viskas vyksta automatu kažkaip.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Klausimas – kas sukelia reiškinius manyje. Ar aš pajusiu, ar pamatysiu “tą’, kuris sukelia reiškinius?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Nepajusi, nes jis neegzistuoja kaip reiškinys. Jei jis egzistuotų kaip reiškinys, tai būtų matomas. Jei būtų matomas, tai būtų kažkas už jo, kas jį mato. Todėl tai nebūtų šaltinis. Šaltinis yra iš ko viskas kyla, būtis yra. Bet tu nesi būtis ir būtis nėra tu.
    • Taigi dėmesiu gali matyti reiškinius: kūną, mintis, emocijas, pojūčius. Gali pastebėti net patį dėmesį, taip?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Pastebėti dėmesį, kuris pastebi reiškinį…Taip, dėmesiu matau kūną, emocija, pojūčius jaučiu, mintys ateina su turiniu, ir nuplaukia – aš jas pastebiu, prieš mintį, ramybė. Pastebėti dėmesį – nežinau kaip tai padaryti…
    • Gal gali aprašyti kaip tai tavyje mato/ jaučia?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Padaryk paprastą pratimuką: Laikyk dėmesį ties kairės kojos didžiuoju pirštu ir žiūrėk į ekraną. Laikyk dėmesį ties abiem reiškiniais. Jauti patį dėmesį, besukantį uodegą apie patį save?
    • Kaip vanduo, kuris persilieja nuo vieno objekto prie kito ir atgal
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Mano dėmesys šokinėja – nuo piršto link ekrano. Bet rodos kažką jaučiu, tik jo uodegos nejaučiu. Jaučiu jį kaip objekta, trupučiuką pajutau
    • bet tas jausmas ne iš karo ateina, po kuriuo laiko – na, kad jis kaip objektas
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Va būtent. Uodega – tik metafora. kaip kitaip apibudint dėmesį, kuris mato pats save.
    • O dabar išplėskim pratimuką:
    • Laikyk dėmesį ties abiem objektais kokias 15 sekundžių ir paskui pabandyk jį atsukti ties tuo kuriam jis skirtas, ties tuo “aš”, kuris turėtų tą dėmesį valdyt. Kas ten?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • pradžioje aš esu jame, o po to pajuntu jį kaip objekta
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • “pradžioje aš esu jame, o po to pajuntu jį kaip objekta” tai ir yra ta uodega..
    • Atlik tą kitą pratimuką.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • nematau to, kuriam jis skirtas. Tik dėmesys ties abiem objektais. Kai bandau atsukti, nematau, nejaučiu, kam turiu atsukti
    • Dėmesys tik ties objektais, galiu tik nukreipti jį kitur
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Būtent. Nes jo nėra. Nėra to mielojo “aš”.
    • Bandyk dar ir dar kartą.
    • Kol būsi tikra, kad kaip reiškinys realybėje neegzistuoji.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • o tas tikrumas, kad aš neegzistuoju realybėje – tai kas yra – pojūtis ar suvokimas?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Tiesiog tikrumas – kai matai kiaurai kiekviną abejonę, žinai, kad bet kuri abejonė yra tik mintis. Jokia mintis nesi tu.
    • “aš” yra tik mintis, tik tikėjimas.
    • Prisimeni Kalėdų Senį?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • manau pradedu tai įsisamoninti. Kalėdų Senį? Taip. Pamenu, kad toks buvo herojus
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Kada sužinojai, kad jis neegzistuoja?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • nepamenu, bet dar vaikas buvau
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Bet kol juo tikėjai, jis buvo, taip?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • na taip…. kažko liūna pasidarė
    • liūdna
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Kas pasikeitė, kai sužinojai, kad Senio nėra iš tikrųjų? Jis išnyko? Ar niekas realiai nepasikeitė? Tik atsirado žinojimas?
    • Neskaitant tų liūdesių žinoma..
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • atsirado žinojimas, bet tikrai niekas nepasikeitė
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Ar ne tas pats su tavo “aš”? Jis realus, tikras tik tol, kol juo tiki. Bet užtenka sažiningai pasižiūrėt… Kur jis?
    • Kažkas gimus kūnui pasako – “čia tu”. Kažkas pasako – “Kalėdų Senis” yra. Pagauni analogiją?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Tai reiškia kažkas, kurio nėra – koncentruoja dėmesį per mane. Aš esu tik forma, joje ir per ją reiškiasi reiškiniai…..?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Nepriimk nei vieno mano žodžio už standartą, idėją. Tikrink viską, viskuo abejok.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Idėja man ši atvedė prie naujo potyrio, aš pajutau ir pamačiau daugiau, nei žinojau
    • bet dar nesu tikra, kad suvokiau. O kaip tas meilės, vienio jausmas, išėjimas iš dualumo?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Pala pala, čia tik pradžia.
    • Koncentruojamės tik ties vartais – konkrečiu ir paprastu faktu – tu, kaip atskirumas, neegzistuoji. Visa kita ateis savaime.
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • “Tai reiškia kažkas, kurio nėra – koncentruoja dėmesį per mane. Aš esu tik forma, joje ir per ją reiškiasi reiškiniai…..?”
    • Pirmas sakinys teisingas.
    • Kažkas yra. Ir tu gali žinoti tik tai, kad ten tuštuma. Vakuumas. Pasižiūrėk dar kartą ten: pažiūrėk į rankas, pažiūrėk į dėmesį, kuris mato rankas ir atsuk tą dėmesį į jo “šeimininką”. Ką matai?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Šeimininko nematau
    • O dėmesį jaučiu
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • O kaip dėl pojūčio “aš esu”? Jauti tokį? Būties, buvimo pojūtis?
    • Pažiūrėk į jį gerokai. Bent minutę.
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Toks jausmas, kad dėmesys niekada nesibaigia, nėra tarpo, kad jis baigtųsi. Arba aš veiksme, arba stebiu (bet ir ten, ir ten dėmesys, tik jis kitaip reiškiasi). Būties… nejaučiu, visur dėmesys
    • toks dabar jausmas, kad dėmesys ieško būties
    • o tasi gal aš esu dėmesys?
    • Jeigu aš esu dėmesys, tai aš procesas? Ir stebėtojo nėra, nes procesas reiškiasi per dėmesį?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Taip būtent. Kai nelieka “aš esu” pojūčio, lieka tik dėmesys – paskutinė stotelė iki tos tuštumos, šaltinio kuriame nėra jokio reiškinio.
    • Ar tu gali būti dėmesys, jei jį matai/jauti?
    • O pojūtis “aš esu” yra ir dabar. Tik jo neįdentifikuoji dar. Tai tiesiog budrumo būsena. Ne mintis. Tiesiog pojūtis, kad viskas vyksta čia ir dabar. Paieškok dar jo – jis pamatinis minčių atsiradimo šaltinis. Nieko ypatingo, tiesiog buvimas. Iš mažosios, ne iš didžiosios raidės.
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • “Jeigu aš esu dėmesys, tai aš procesas? Ir stebėtojo nėra, nes procesas reiškiasi per dėmesį?” – visa tai mintys. Ieškok tik už jų. Bet kuri mintis – rėmelis, apribojantis erdvę. Narvelis. Kas už jo?
    • Tu jauti, kad esi?
    • Be minčių, tiesiog pojūtis?
    • Dėmesys atpalaiduotas, belieka tik būtis, buvimas. Su viskuo kas yra, su visais reiškiniais, niekur nuo jų nebėgant. Buvimas ir tiek. Randi?
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Aš lyg ir jaučiu, kad esu, bet kartu jaučiu, kad aš lyg ir dėmesys. Mintys – o taip, jos užima nemažą mano dėmesio dalį. Paieškosiu už jų rytoj. Galima, parašysiu rytoj patyrimus? Beje, o ką tu ( galima vadinsiu tave “tu”) manai apie meditaciją? Ar ji padėtų šiame procese?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Tai va tau ir užduotis rytojui. Paieškok pojūčio “aš esu”. Pabūk su tuo pojūčiu. Pabandyk tame pojūtyje atpalaiduoti dėmesį. Tegu jis išplinta visur vienodai, vienoda dalis “tavo” kūnui, mintims, buvimo pojūčiui ir aplinkai. Nuo nieko nesiribojant, nieko neiškeliant į viršų ir nieko negniaužiant. Tiesiog būt. Tokia meditacija tinka. Ir neužilgo visas gyvenimas bus tokia meditacija. Be pastangų, be kančios. Visas šitas “reikalas” toks paprastas ir elementarus. Ir visiems žinomas.. Tirk.
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Taip pat dar paieškok savo “aš”. Gal vistik rasi kur kamputyje pasislėpusį?
  • Balandžio 16 j.
    Garsius Tyla

    • Na šiaip.. dėl visa ko dar paieškok..
  • Balandžio 16 j.
    Jolita Vasara

    • Gerai, ačiū už patarimus  Tuo tarpu atsisveikinu. Ramios nakties.
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • Labas ..
    • Aprašau ką pavyko patyrinėti šiandien :
    • Pats pojūtis, kad aš esu, susidaro iš daug pojūčių ir minčių. Kai bandau pajausti – kas už jų – nieko neužčiuopiu. Tik pojūčių seka, su savo atspalviais. Prie jų ar juose kabinasi mintys, jaučiu emocijas, nes tie pojūčiai savyje neša kažkokią prasmę – ir ji formuoja seką. Pojūtis veiksme, pojūtis mintyje. Aš neužčiuopiu nieko, kas už pojūčio. Aš esu – susidaro iš daugybės pojūčių
    • Dabar atpalaiduoju dėmesį. Lyg ir nieko nėra, bet vėl – toks pojūtis – „nieko nėra“. Ir dabar prisiminiau, kai vieną kartą klausiau, berods, E. Tolle, maždaug kokią sekundę buvo pojūtis, kad aš lyg ir išnykau. Tai man tuomet pasirodė keista, bet tam tuomet nesuteikiau ypatingos reikšmės. Dabar atgaminu, kad tuomet buvo gal net ne pojūtis, o kažkoks vidinis suvokimas, kad manęs nėra, bet kartu aš buvau tam kambaryje – dvejopas suvokimas.
    • Ir vėl – virptelėjo – „Aš esu“. Manyje virptelėjo, kad tai ne idėja. Manyje virptelėjo, kad kūnas yra netikra, tarsi buveinė, indas.
    • Gerai, važiuoju tolyn. Tyrinėju.
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • Visumoj aš jaučiu erdvę, kurią stebiu – jaučiu aplink kūną esančius daiktus, bet kai nukreipiu dėmesį į kažkokį daiktą, yra pojūtis, kad aš stebiu. Tuo metu kai stebiu, yra pojūtis, kad mano kūnas stebi, bet vėliau ateina suvokimas, kad stebėjimas susiskaldo į du dėmesio objektus – į daiktą, kurį stebiu ir į kūną, kuris stebi. Pajutau, kad dėmesys stebi mane, stebėtoją – kūną.
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • Tai lengvas, tarsi šilkas, pojūtis – dėmesys – kuris stebi ir daiktą, ir kūną – stebėtoją.
    • Šiuo momentu tai galiu daryti tik ramioje būsenoje, kai imuosi veikti – ką nors daryti, nepajaučiu stebėjimo, susitapatinu su veiksmu. Kyla emocijos, mintys, jose skęstu.
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • Kas yra už dėmesio – nieko nejaučiu. Kai užmerkiu akis, jaučiu dėmesį į tuštumą, be minčių. Kai atplaukia mintis, mano dėmesys kurį laiką tampa mintimi. Kai sutelkiu jį vėl į tuštumą, mintis išsisklaido. Kol kas – visur dėmesys.
  • Balandžio 17 j.
    Garsius Tyla

    • Tai, ar yra kur nors tas tikras, atskiras, individualus “aš”?
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • Pojūtis „Aš “ man ateina per dėmesį, kurį sutelkiu kažkur – į daiktą, gėlę, kūno pojūčius.
    • Tikro, atskiro aš – nejaučiu.
  • Balandžio 17 j.
    Garsius Tyla

    • “Kai užmerkiu akis, jaučiu dėmesį į tuštumą, be minčių” – sutelk dėmesį į šitą tuštumą. Pažiūrėk Įdėmiai, kelis kartus, neskubėdama:
    • -dėmesys žiūri į tuštumą, ar
    • -iš tuštumos kilęs dėmesys nemato savo šaltinio, todėl ten atrodo tuščia.
    • Pabūk su šitais variantais pažiūrėk, kuris iš jų tikras. Viskas priklauso nuo to, ar tuštuma, uždaryta Jolitos Vasaros pavidale suvoks, kad nėra Jolita, ar ne. Nespausk, neskubėk, žiūrėk.
    • Nelauk absoliučiai jokių spec efektų, fejerverkų, būsenų. Tai kas kita – tai būtų reiškiniai, kurie gali kilti, gali ir nekilti. Svarbu aiškus žinojimas, kas yra kas
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • Instinktyviai pajutau, kad tai – iš tuštumos kilęs dėmesys nemato savo šaltinio, todėl ten atrodo tuščia.
    • nes kai sakau “dėmesys žiūri į tuštumą” – nepagaunu to dėmesio, jo lyg ir nėra
  • Balandžio 17 j.
    Garsius Tyla

    • Aha.
    • Kokie pojūčiai dabar “viduje”?
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • Bet aš taip tyrinėju, tyrinėju.. viskas taip paviršiuj – lyg gaudyčiau kažką – dėmesį, pojūtį, o jis nuo manęs bėga
    • Tik kažkokio didesnio, gilesnio aiškumo jausmas jau atsirado, užgimė
    • Ir dar – tik dabar pradedu įsisamoninti, ką reiškia eiti “gilyn į save”. Visą laiką iki šiol vaikščiojau tartum ratais aplink
  • Balandžio 17 j.
    Garsius Tyla

    • O viskas, kas tikra ir yra visada paviršiuje. Jokio “giliau” tiesiog neegzistuoja. Prieš tavo dėmesį kiekvienu momentu yra idealus reiškinių pasaulis. Tik toks koks dabar įmanomas. Net tada, kai ištirpsi kaip kūnas, nebus kitaip, net tada nebus jokio “giliau”. Bus tik tas, kas bus. Visi norai turėti kažkurį “giliau” atsiranda kaip kas? Pažiūrėk.
  • Balandžio 17 j.
    Garsius Tyla

    • Tik nespausk nieko, nevaržyk. Būk tik su tuo, ką dėmesiu gali aprėpti.
    • Pabandyk dėmesį, labai taikliai pavadinta šilku, paskleisti tolygiai ant visų reiškinių, tame tarpe ir “savo” kūno, minčių, pojūčių. Absoliučiai visko. Kas tada lieka?
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • lieka dėmesys būtyje
    • pakvipo laisve dabar
  • Balandžio 17 j.
    Garsius Tyla

    • Neskubėk. Imk abu klausimus iš eilės, patyrinėk. Tada rašyk.
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • keistas lengvumo pojūtis
  • Balandžio 17 j.
    Garsius Tyla

    • Nėra jokios laisvės. Todėl kad nėra jokios nelaisvės.
    • Tik skirtingos mintys.
    • “keistas lengvumo pojūtis” – kas tai kaip reiškinys?
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • kaip tu tai matai? kaip man tai pamatyti?
    • gerai, tyrinėju toliau
  • Balandžio 17 j.
    Garsius Tyla

    • Eik paeiliui visus tris klausimus. mano patirtis tau tik pakenktų, nes dėmesys priimtų dar papildomų idėjų. Tu jų, kaip ir visi kiti – prikimšta ir taip. Žiūrėk už jų.
    • Neskubėk.
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • Labas vakaras…
    • Šiandien buvo įdomus tyrinėjimo momentas – gatvėje stebėjau pravažiuojančias mašinas, žmones aplink, namus, dėmesiu apklojau viską, ką mačiau aplink, taip pat susitelkdama į save. Tą akimirką pajutau, kad esu lyg ir kaip kokia erdvė, viduje buvo budrumo, tarsi kažkokio šviežumo jausmas. Bet jis truko neilgai, vėliau jį vėl užtemdė tarsi kokia skraistė, protas prisipildė minčių. Pajutau, kad negaliu išlaikyti dėmesio nuolat į viską aplink, vis susikoncentruoju į kažką. Po kurio laiko vėl bandau paskirstyti dėmesį aplink, jaučiu, kad tam reikia valios pastangų, nes dėmesys linkęs koncentruotis į kažką konkretaus vienu metu.
    • Ir dar – buvo pojūtis, kai atėjo mintis , ir aš ją tarsi “apžiūrėjau”. Ne tai, kad pamačiau ją kaip tokią, bet tarsi apčiuopiau ją su visa prasme nesitapatindama…
  • Balandžio 17 j.
    Jolita Vasara

    • Tuo metu kai sakau “aš” – tai jautėsi kaip dėmesys, pastebėjęs tą mintį, bet kas už jo?
    • keistas lengvumo pojūtis – tarsi šilko prisilietimo pojūtis. Savyje nešantis kažką gaivaus, bet tas reiškinys truko trumpai. Jis tarsi pasirodė akimirkai, – ir išnyko.
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Geri pojūčiai – yra gerai. Labai smagu, kai jie ateina. Įvyksta susitapatinimas ir op, jau nebesmagu, kai jų nebelieka. Lengvumo pojūtis, palaimos, ekstazės ir visa kita – tik reiškiniai, nieko daugiau, tai ne tu, ne tavo, ne tau. Taip pat kaip ir kančia, baimė, širdgėla. Kuom šitie pojūčiai skiriasi iš tikrųjų? Pasižiūrėk.
    • Ar tu egzistuoji?
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Jei pakviestum į draugus, būtų lengviau bendrauti.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Prašau priimti mane į draugus.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Ką tik atėjo keistas suvokimas, kad gali atsiduoti tėkmei tik tada, kai aškiai įsisamonini, kad tavęs nėra. Ir čia pajutau laužo analogiją – laužas dega tik netapatindamas savęs su niekuo – liepsna pati srovena pavėjui, nes per jį reiškiasi procesas – ir jis – tėkmės dalis. Šis suvokimas vėl – truko tik akimirką.
    • Ar aš egzistuoju? Dabar dar nežinau atsakymo.Tapatinimasis su reiškiniais lyg ir grąžina, meta atgal į įprastą būseną.
    • Tyrinėju toliau…
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Kai atkreipiu dėmesį į lengvumo, palaimos ar kančios, baimės pojūčius – jaučiu, kad jie tartum skiriasi – jausmų diapazonais, tarsi vienu atveju buvimas vienuose malonus, kituose nemalonus. Bet kai dėmesiu nukeliauju iš jų, tarsi išeinu iš to, lieka tik blankus suvokimas, patyrimas, – tai lyg priešingos vieno reiškinio pusės. O nukeliauju kur? Į kažkokią neutralią zoną, kurioje tuo metu nieko nejaučiu. Ar tai trečia reiškinio pusė?
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Neužsikabink už tų suvokimų. Jie atrodo tikri, bet tai tik mintys, tie patys praeinantys reiškiniai. Paleisk ir juos.
    • Ką gi, gudrauji, kai sakai -nežinau, ar egzistuoju.
    • Okey, tada atėjo laikas aiškiai suprast, kas yra realu, o kas – ne.
    • Užduotis:
    • Tyrinėk aplinką ir “pačią save”. Reiškinius. Kas yra realu, o kas ne. Konkrečiai. Labai konkrečiai. Papunkčiui, ta prasme.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • ačiū. tyrinėju toliau
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Labas vakaras,
    • Šiandien tyrinėjau aplinką, bei pojūčius viduje. Pajutau, kad mano suvokimas pamažu tampa vidiniu stebėtoju – reiškinius, mintis, jausmus – juos tarsi mažiau pergyvenu, tarsi mažiau susilieju su jais, dėmesys aprėpia juos ir stebi. Stebėtojas šiuo atveju ir yra pats dėmesys. Keletą akimirkų jutau buvimą čia ir dabar – kuomet išsklaidau dėmesį į aplinką, tuo pačiu aprėpdama ir savo kūną. Budrumas kaip toks ateina kiek vėliau, po kiek laiko vėl dėmesys susitapatina su situacija ir nejaučiu skirtumo. Pradedu pastebėti, kaip tapatinuosi su situacija ar pojūčiais – reakcijomis. Pojūčiai, reakcijos, situacijos – atrodo visa ko dalis, jie yra manyje, ir aš juos po truputį pradedu pastebėti. Įdomiausias pojūtis buvo jogoje “numirėlio” pozoje, kuomet užsimerkiau, ir vidinis stebėtojas išėjo dėmesiu iš pastato, – pasivaikščioti. Kūnas tarsi liko kažkur toli, tai davė man suvokimą, kad dėmesys nepriklauso šiam kūnui.
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Tai yra puiku. Tu kaifuoji nuo patirčių. Bet mes čia ne tuo užsiimam. Tikslas vienas vienintelis – suvokti, kad tavęs kaip atskiro individo, tiesiog nėra ir niekada nebuvo.
    • Noriu sugražinti tave iš patirčių prie tikslo, vartų. Be to nieko nebus. Patiri viską, taip pat ir dėmesį
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Reiškia nesi nei vienas iš jų, net dėmesys.
    • Ar esi kaip bet koks reiškinys, forma, pavidalas?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Man kilo toks suvokimas, bet tai ne patyrimas, aš nepatiriu dar savęs (dėmesio) – kaip reiškinio
    • aš esu susitapatinusi su dėmesiu
    • kaip man išeiti už to ribų
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Stebėk dėmesį
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • čia jau šyptelėjau
    • sorry, nebuvo pasirinkimo
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Tieiog stebėk, nuolat, ką bedarytum, dėmesys yra. Stebėk jį. Jei nepavyksta, atlik tą pratimą su dėmesio išsklaidymu dviem kryptim.
    • kodėl?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • kas kodėl?
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • šyptelėjai kodėl
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • nežinau, spontaniškai, susitapatinau su šyptelėjimu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Taigi, kas realu, o kas – ne?
    • Kas yra tik idėja, o kas atspindi tikrovę?
    • Universitetas – tikrovė, ar idėja?
    • Stalas?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • idėja, žinoma
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Stalas?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • idėja
    • kėdė irgi
    • kūnas idėja
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Paliesk stalą. Jis yra kaip reiškinys?
    • Paliesk kūną.
    • Jis yra?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • manau kad idėja ir reiškinys kartu
    • reiškinys tai išraiška, išreikšta. Tai gali būti ir idėjos išraiška?
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Nefilosofuok. Čia viskas labai paprasta. Imam žodžius, kuriuos naudojame konkretiems reiškiniams apibudinti, Jei žodis apibudina idėją, tai nerealu, jei – reiškinį, formą, pavidalą – realu.
    • Stalas yra tikra -ji gali patirti dėmesiu. Taip?
    • Universitetas – netikra, nes tai tik idėja, dėmesiu jo nerasi niekur, taip?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Tai čia kaip daiktavardis ir būdvardis
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Minėtas Kalėdų Senis – tikra, ar ne?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • na jei aš jo nemačiau, tai ne, ta prasme negalėjau patirti dėmesiu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Ar tau būtina jį matyt, kad žinotum, jog jo nėra?
    • Ti KS, kuris kasmet tau atneša dovanų.
    • To*
    • Einam toliau.
    • Žmogus – tikra, ar ne?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Žmogus yra pavidalas , tuomet taip
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Kūnas yra pavidalas. Ar žmogus pavidalas, ar idėja?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Na aš įsivaizdavau žmogų kaip kūną…. Ok. Žmogus yra idėja
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Toliau, einam.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Idėja, esanti žmogaus pavidale
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Nevyniok į vatą. Polinkis filsosfuoti niekur nenuves – tai tik minčių žaidimai.
    • Protas – realu, ar ne?
    • Mintis – realu, ar ne?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Manau kad realu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Protas?
    • Gali dėmesių užfiksuoti protą, kaip pavidalą?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Taip, jis užpildytas. Dėmesiu aš užfiksuoju tam tikras jo dalis – mintis
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Protas, kaip pavidalas neegzistuoja. Paieškok jo dabar. Minutė. Toks didis daiktas. Šlovintas peršlovintas Protas. Rask jį dabar kaip pavidalą. Minutė.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • nerandu, tiesa
    • ir aš jo visai nešlovinu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Aš ir nesakiau, kad tu jį šlovini.
    • Tai ar protas realu?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • protas ne, bet mintys tikrai taip
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Pastebėk, koks yra pasipriešinimas, pasakyti – ne.
    • Taip. mintis – turi pavidalą, nes užfiksuojama dėmesiu. Ji – reali.
    • Toliau.
    • Emocija, pavyzdžiui pyktis – realu?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • manau, kad taip
    • aš ją jaučiu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Ne manau, o pasižiūrėk. Net esant ramiai, tavyje pilna emocijų. Dabar.
    • Ok.
    • Dabar pati duok pavyzdžių, kas yra realu, o kas -ne.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • meilė – nerealu, meilės emocija – realu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • aha, toliau.
    • Laikas -realu?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • ne
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Laikrodis?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • taip
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • ok, pradedi pagaut.
    • Dar duok pavyzdžių.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • saulė? realu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • aha
    • Visata?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • zveigzdes, menulis, arkliukas – realu
    • visata nerealu, realu kas joje
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • būtent, bet tai tik atskiri reiškiniai, kuriuos idėjiškai apibūdinti sugalvojamas vienas žodis.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • taip, supratau tai
    • na, pažiūrėjau
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Dabar pažiūrėkim į mintį.
    • Galima mintį dėmesiu matyti dviem būdais.
    • Įprastas – matyti minties turinį.
    • Neįprastas- matyti minties pavidalą.
    • Jei matai minties turinį, dėmesys susitapatina su juo ir tu tampi ta mintimi. Tu jau patyrei tai, taip?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • taip, kasdien patiriu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Jei matai minties pavidalą, matai ją kaip reiškinį, nesitapatini su ja, arba tapatiniesi trumpam. Tu jau patyrei ir tai, taip?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Taip
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Kas realu. Minties turinys, ar pavidalas?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • palauk…. pažiūrėsiu
    • kažkaip jaučiu, kad abu
    • nes ir tas, ir tas egzistuoja
    • tik su vienu tapatinuosi, su kitu ne
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Minties turinys papasakoja istoriją. Net jei tai vienas žodis. kaip pavidalas istorija neegzistuoja. Tai ar turinys -realu?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • tuomet tai nerealu…
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Pavyzdys. Įsipjovei į pirštą. Yra skausmo pojūtis. Ateina mintis. Jos turinys ” Man skauda”.
    • Kas čia realu, o kas ne?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Realus skausmas
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Kas dar?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • man skauda nerealu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Kas dar pavyzdyje realu?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • mintis reali
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Būtent. Mintis, bet ne jos turinys, reali
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • bet kaip siunku ta suvokti – mintis reali, o jos turinys nerealus?
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Tai yra super paprasta. Einam toliau.
    • Yra buvimo pojūtis. Nuolat. Taip. Jauti jį?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • taip
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Yra tas pojūtis ir ateina mintis: “aš esu”. Kas čia realu, o kas ne?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • mintis reali, “as esu” nerealu, nes tai jos turinys
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Ir pojūtis realus, taip?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • taip
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Mintys taip jau veikia, kad nuolat pridedama etiketė – man, aš, tu , jis. Taip jau yra. Bet tai nereiškia, kad tas “aš” yra realu.
    • “Aš” realu, ar ne? Paieškok, nesakyk automatiškai.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Su paieška kažkaip sunkiau. Man lengviau per supratimą – kaip dabar lukštenam sluoksniais, tai pradedu suvokti, kad “aš” nerealu, tik pojūčiui sugalvota pavadinimo etikėtė
    • suvokti
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Dar daugiau. Pažiūrėk, ar tas menamas “aš” yra reikalingas, kad gyvenimas vyktų taip kaip vykęs?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • gyvenimui jis nereikalingas, žmonėms reikalingas apibūdinti savo buvimo pojūtį
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Ar išvis pasaulyje yra atskirybės, kurie valdo pavidalus, formas, reiškinius?
    • Ar medis yra atskirybė, kol žmogus jo tokiu neįvardija?
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Būtent.
    • Valgai sviestą?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • retai
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Ką valgai dažnai ir įvairių rūšių?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Vaisius, daržoves, kruopas, mėgstu miltinius patiekalus, pieno produktus, saldumynus
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Super.
    • Stovi parduotuvėje.
    • Priešais lentyną su saldumynais.
    • Ar yra koks nors “aš”, kuris pasirinks, kokius saldumynus nupirksi tąsyk?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • taip, yra – mano mažasis saldumynų monstras mėgėjas
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Prisimink kaip vyksta pasirinkimo procesas tokiu atveju. Išdėstyk visą seką dabar čia.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • atsiprašau, šitas klausimas prajuokino
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Šitas monstras yra ir anapus ekrano, viskas tvarkoj
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • ta prasme aš jo negaliu nugalėti
    • vis su juo susitapatinu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Apie nugalėjimus, vėliau. Dabar stovi prie lentynos. Dėstyk, kaip vyksta pasirinkimas. Kas renkasi ten?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • ok… pirmiausia ateina mintis , kurios turinys ” noriu aš jų (saldumynų)”. Tada akys perbėga lentynoje esančiu pasirinkimu. Traukia visada kažkas, kas labiausiai atitinka skonio receptorius, pojūčius, kuriuos patiriu, kai jais mėgaujuosi. Taigi, renkasi mano pojūtis.. lyg ir taip
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Renkasi pojūčiai ir mintys, taip?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • taip
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Tai kur čia tas “aš”?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • na tai nėra čia to mielojo “aš”. bet mano pojūtis tapatinasi su juo
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Yra mintis “aš renkuosi” taip?
    • Su kuo tos minties turinyje susitapatina dėmesys?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • taip, man gal artimiau pojūtis ir mintis kartu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Jei tu apie buvimo pojūtį, tai taip dėmesys ir yra tas pojūtis be minties.
    • Vis tik vartočiau “dėmesys”, nes pojūčių būna įvairių.
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Dar kartą: Yra mintis “aš renkuosi” taip?
    • Su kuo tos minties turinyje susitapatina dėmesys?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • su pojuciu
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • pojūtis yra dėmesys. Su kuo jis suitapatina mintis turinyje “aš renkuosi snikersą”?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • susitapatina su monstro noru tą snikersą sužiaumoti
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Stop. Susikaupk.
    • Žiūrėk.
    • Yra minties turinys “aš šiandien valgysiu snikersa”. Tokia mintis kyla, ją mato dėmesys. Su kuo susitapatina dėmesys tame minties turinyje?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • su turiniu ” aš šiandien valgysiu snikersą”
    • su pačiu snikersu?
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Nea. Su snickersu nesusitapatina, su šiandien nesitapatina, su valgymu irgi. Tai su kuo tapatinasi?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • pats su savimi?
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Žiūrėk į žodžius turinyje.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • neaišku man
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • “” aš šiandien valgysiu snikersą””
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • su “aš”
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • VoV
    • “Aš” nežymi jokio realaus individo, bet vistik juo tikima. Kodėl?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • ach, tai aš galiu lengvai paaiškinti jums – todėl kad aš yra tai, kame yra pats dėmesys
    • todėl juo ir tikima
    • ir aš tuo oj kaip ilgai tikėjau
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • O dabar ką matai?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • dabar matau, kad tai iliuzija. Bet aš vis dar joje …. Na suprantu, apie ką kalbame, bet savo dėmesį vis tiek tapatinu su aš. Kol kas. Bet po truptuį kažkas keičiasi
    • truputį
    • bet šie nauji potyriai leis man pakoreguoti savo valgiaraštį
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Tu ir būsi iliuzijoje. Bet nebetikėsi ja. Iš sapno nepavyks išeiti. Kur tu eitum? Į kitą sapną? Kam? Bet žinojimas yra ir jis keis sapną savaime, be jokių pastangų.
    • Neforsuok nieko. Net snickerso valgymo
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • bet sąmoningiau rinktis juk niekas nedraudžia
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Nėra jokio samoningiau rinktis. Kas renkasi? Dar kartą?
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Nusprendei nebepirkti saldumynų. Kas nusprendė?
    • Nusprendei vietoj saldumynų valgyti vaisius. Kas nusprendė?
    • Stovi prie vaisių lentynos ir renkiesi, kuriuos pirksi. Kas renkasi?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Renkasi dėmesys
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Nieko panašaus.
    • Dėmesys yra dėmesys, jis tik fiksuoja.
    • Renkasi kas?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • mintis
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Būtent. Ir kaip tas pasirinkimas patampa “aš pasirinkau”?
    • mano pasirinkimu, kaip jis patampa?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • kai dėmesys užfiksuoja minties turinį
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Taip ir patiki etikete “aš” tame turinyje.
    • Taip, kad valgyti, ar nevalgyti snickerso – neturi jokio pasirinkimo.
    • Net atsibudus neturėsi. Tik atsiras kūryba ir spontaniškumas. Bet irgi ne tau atsiras, ne tavo jis bus, ne per tave reikšis.
    • Grįštam prie tyrimų, užteks tų išvadų. Paskui pati pasidarysi, dar ir mane nustebinsi.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Kuo galima nustebinti prabudusį?
    • na gerai, prie tyrimų
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Man pavyzdžiui labai patiko dėmesio palyginimas su šilku.. Jėga.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • toks pojūtis ir buvo, tikrai.
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Pasaulis nesiliauja stebinęs. Reakcijos, tendencijos, emocijos, mintys kurios sukyla į paviršių atsibudus stebina beveik kiekvieną dieną.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Taip, suprantu. Aš ir pati be galo nustebau, kai staiga netikėtai pradėjau rašyti knygą. Ir istorija joje labai net atrodo reali.
    • na bet prie tyrimų
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Kada pradėjai?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • prieš 1,5 metų. Viskas gimė spontaniškai, – herojai, siužetas. Jokios proto veiklos, viskas spontaniškai
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Okey. Tęsiam..
    • Dabar jau gali žinoti, kur būtent yra tas menamas “aš”. Taip?
    • Kaip atsitiko, kad jis atsirado?
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Na taip, suvokiu, kas “aš” yra kaip ir idėja. Bet kodėl ji trukdo? Kai tapatinuosi su kūnu, – taip, ji lyg ir trukdo, bet kai nesitapatinu, dėmesys tampa tuo “aš”. Taigi kaip patirti kas yra už dėmesio?
    • Jis atsirado dėl to, kad mes norime įtvirtinti atskirumo jausmą
    • Aš įtvirtina atskirumo jausmą
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Netrukdo, kol netiki, kad ištikro to “aš” nėra, kad tas “aš” tik etiketė minties turinyje. Pasižiūrėk pati.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • Jeigu jo nebūtų, tai nebūtų ir ko saugotis. Tarsi viena skraiste uždengtų visų visus pojūčius ir tai būtų viso labo formos, reiškiniai
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Man per dieną kyla šimtai minčių su “aš” turinyje. Na ir kas, jei tuo nebetikiu, mintys ir tiek, istroijos, kokios dėl to bėdos?
    • Įsitikink, kad “aš” nėra. Taip ir bus.
  • Balandžio 18 j.
    Jolita Vasara

    • gerai, pasipraktikuosiu su dėmesiu, tą pratimą.
  • Balandžio 18 j.
    Garsius Tyla

    • Ir dar vienas pratimas: žiūrėk į mintis kaip į pavidalą, ne turinį. Jei susitapatinai su mintimi, atsitrauk ir vis tiek pasižiūrėk į ją, kaip į formą. Parašysi, kaip sekėsi.
    • Atkreipk dėmesį į “aš” tų minčių turinyje. Įsitikink, ar tas “aš” rodo į ką nors realaus, ar tai tik tuščia etiketė.
    • Tirk. Intensyviai. Tu arti. Kaip ir visados buvai
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • Jaučiu didelį dėkingumą už visus patyrimus, kuriuos jaučiu. Tarsi didžiulės Malonės dvelksmas akimirkai nudažė erdvę. Tai spontaniška, Ačiū
    • Tyrinėju toliau…
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Jaučiu tą patį. Viskas vyksta.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • Štai ką pamačiau – mintis, jeigu joje yra aiškus objektas, parodo man tą objektą išorėje. Jokio “aš” toje mintyje nėra. “Aš” kaip istorija atsiranda tuomet, kai minties turinyje nėra objekto, nėra nieko realaus . wow
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Ar tu esi? Bet kokia forma, pavidalu, pasireiškimu?
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • bijau aš šito klausimo
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Labai gerai. Va sėsk ir paieškok to, kas bijo. Dabar.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • Aš dar noriu sugrįžti į tą mintį. Noriu užfiksuoti, užtvirtinti naują suvokimą.
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Suvokimas – tik minties žaidimas. Tai atitraukia tave nuo to, kas tikra. Ieškok to, kuris suvokia. Ieškok to, kam kyla mintis, suvokimas. Suvokimas pastebimas, todėl tai yra ne tas, tai yra ne tai.
    • Visada koncentruokis tik į šaltinį. Ar ten yra “aš”?
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Šaltinis tai ta tuštuma, kurioje nėra daiktų, reiškinių, formu. Pažiūrėk dar ir dar kartą ten.
    • Tuštuma – ne tai, kad forma, kuri tuščia, o tiesiog bedaiktynas, ir tiek.
    • Ir net tas bedaiktynas nesi tu. Tavęs iš vis nėra.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • gerai. einu toliau.
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Tik ten yra ramybė, tik ten yra tikroji palaima. Tik ten laisvė.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • tai labai žavi, išties.
    • taigi, ieškau toliau
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Žiūrėk į tą bedaiktyną ( ką tik gimė žodis ), nirk ten, tirpk ten. Būk ten. Net kasdienių reikalų verpete visada jausi, kad yra viso to šaltinis, bet tai ne tu, ne tau, ne per tave. Tirk, grežkis į tai.
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Tiesiog žiūrėk. Jei iškils palaima, kaip pojūtis -tai netikra. Nes tai tik praeinantis reiškinys. Visada žiūrėk tik į šaltinį. Kadangi pamatyti jo neįmanoma, tiesiog būk ten.
    • O pirmiausia įsitikink pilani – tavęs kaip individo nėra. Nėra ir niekada nebuvo.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • tai bent… žinau, kad rasiu jį
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • “tai bent… žinau, kad rasiu j” – tai tik idėja, tik mintis, jos turinys netikras. Kas už jos?
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • buvo ilgesio pojūtis
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Kas mato tą pojūtį?
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • susižavėjimo, ilgesio
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Kas mato ir šitai?
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • nežinau, jo kaip ir nėra, jis atėjo
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Jei atėjo, tai pasižiūrėk į jį, kas ten. Dabar?
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • jausmų maišalynė. dabar nieko nematau.
    • taip lyg sluoksniais, jausmai visokie
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Leisk tai maišalynei būti. Visiškai laisvai. Kas į ją žiūri? Tik tai svarbu.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • Į ją žiūri dėmesys, bet kas žiūri į dėmesį – to nematau. Ar tai yra ta tuštuma, kuri žiūri į dėmesį?
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Neklausk manęs. pasakyk pati, kai pamatysi. Būk tikra.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • gerai – turiu klausimą
    • jeigu aš širdyje išreikšiu ketinimą pamatyti tą tuštumą ir paliksiu laukimui ?
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Stop. Palik visas magijas ir transerfingus ramybėje. Tai tik proto žaidimai. Laisvė – už minčių sienos. Čia pat. Dabar. Niekada paskui. Paskui – tik mintis.
    • Stabdo tave tai, kad lauki kažkokios būsenos, įvykio. Ne. Tik paprastas žinojimas – tavęs nėra. Nieko daugiau. Labai paprasta. Mintis yra, dėmesys, jos matymas yra, bet to, kuris mato – nėra. Žiūrėk. Dabar. Praeik dar kartą visą reiškinių grandinę dėmesiu:
    • Žiūrėk į stalą -> į klaviatūrą -> į rankas -> į vibracijas rankose – >pažiūrėk dėmesiu į viso kūno pojūčius iš kart -> pamatyk vidinę erdvę kūne – > pažiūrėk į jasumus, emocijas, kurios duotu momentu yra -> pažiūrėk į mintį kuri ateis -> pažiūrėk į buvimo pojūtį -> pajusk patį dėmesį -> pabandyk atsukti tą dėmesį į tą, kuris jį valdo. Jo nėra. ten kur jis turėtų būti – tuščia. Daryk tai tol, kol būsi tikra. Ieškok.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • gerai. ačiū, kryptis dar aiškesnė
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Atsakymas neateis, kaip mintis. Jei ateis – tai nebus tai. Bet kurios minties turinys – netiesa. Plikas tylus žinojimas. Būsi su juo ir bus ramu.
    • O gal nebus ramu
    • Nesvarbu. Bet kokiu atveju – tylus žinojimas. Ne kaip būsena. O kaip žinojimas, kad vienaragio realybėje nėra. Yra idėja apie jį, bet realaus – ne.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • tai ir yra tai, ką pamatė Buda?
    • neiškenčiau
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • paklausti
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Patylėsiu. Pastebėk, kaip protas daro viską, kad tik netyrinėtum. Vis išmeta saldainį ir nuveda dėmesį šalin.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • žinau aš, kad protas mėgsta tai, kaip snikersą….bet ačiū už kryptį, tyrinėju toliau
  • Balandžio 19 j.
    Garsius Tyla

    • Dar syk įsigilink į paskutines dvi žinutes. Ten visa esmė ir viskas ko reikia. Tirk.
    • Atsipalaidavusi tirk. Eik pasivaikščiot jei gali ir stebėk aplinką. Atsipalaiduok. Tada tirk.
  • Balandžio 19 j.
    Jolita Vasara

    • gerai, tą ir ketinu daryti. Ačiū dar kartą
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Kas ten verda?
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • Labas rytas,
    • Vakar pusdienis po pietu buvo euforijoj. Ta prasme labai gera širdyje. Pamažu praktikavau stebėjimą, po kiek laiko pajutau, kad “žvilgsnis” į viską šviežėja”. Taip aš pati suprantu, kad tai patirtys. Šiendien ryte buvo pojūtis, kad dėmesys, kaip toks, lyg ir susikaupęs į kaip kokį “kamuoliuką” viduje, esantis atskitai kūne. Tada vėl suvokaiu, kad tai yra du objektai – kamuoliukas, ir kūnas.
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • O kaip tavo “tu”? Jau įsitikinai, kad jo nėra, niekur nei ženklo?
    • Aš kaip pažiūriu į tą idėjų, tendemcijų raizgalynę, vadinama protu, tai matau viena. Pilna “pakištukų”, arba špargalkių, kiekvienam atvejui. Iš tos raizgalynės bus traukiama nuolat – tai euforija, tai susierzinimas, tai baimė. Kad tik tikėtum jų turiniu, kad tik nepamatytum paprasto fakto – tavęs nėra,
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • Kai tu sakai “tu” – ar įsitikinai, kad jo nėra – aš negaliu atsakyti į šį klausimą, tokio potyrio, kad manęs nėra, aš neturiu. Lyg ir yra blyškus suvokimas, kad manęs nėra, bet patirtys, jausmai, kuriuos patiriu – yra kažkoks tapatinimasis. Bet tas blyškus suvokimas stiprėja
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Potyrio ir nereikia. Kokio potyrio tau reikia, kai žinai, kad Kalėdų Senis neegzistuoja? Žinai ir tiek. O kas jau darosi paskui, tai jau kiti reikalai.
    • Beje, potyrį tu jau esi turėjusi.
    • Ir jo pasikartojimas, stiprėjimas, dažnėjimas riklausys nuo to, kiek energijos, uždarytos susitapatinimuose, išlaisvinsi. O išlaisvinimas, tikrasis, prasideda tada, kaip tikėjimo savuoju aš nebelieka. Va toks ratas va. Dėl to ir vartai, laisvės vartai. Nes nuo pliko žinojimo – manęs nėra ir prasideda viskas.
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • O dabar užteks filosofijų. Nuoširdumą į rankas ir pirmyn. Ar yra “aš” kaip reiškinys?
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • Tu kalbi apie tą potyrį, kurį aprašiau kai klausiau E.Tolle? Jog išnykau?
    • “Aš” kaip reiškinio nematau. Yra tik tai, ką mes apibūdiname “Aš” kaip reiškinį – dėmesys, kūno jausmai, mintys su jų turiniu.
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • aha. Beje, pusę metų prieš atsibudimą ir aš turėjau tokį potyrį. Jis tiesiog padaro tam tikrą įskilimą kūne, tikėjime ir sudaro sąlygas ateiti mokymui, mokytojui. Pati eiga susiklosto taip, kad neužilgo viskas gilėja. Tol, kol tuštuma suvokia proto lygyje – ji ne “aš”. Jos kaip individo nėra. Manęs nėra. Tavo laikas atėjo. Pirmyn. Dirbk. Tik tu pati gali tai padaryti.
    • Ar tu esi kaip reiškinys, forma, pavidalas. Paprastas klausimas, paprastas pasižiūrėjimas, paprastas atsakymas. Viskas kas genialu – paprasta. Minutė žiūrėjimo aplink, vidun ir tai aiškiai žinai.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • matau kaip protas priešinasi atsakyti, kad manęs nėra
    • mane užvaldo baimė
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Nu ir palik jį ramybėj. Tiesiog žiūrėk ir žiūrėk į tą tuštumą, kur turėtų būti tavo “aš”. Žiūrėk ten.
    • Leisk būt ir tai baimei. Apkabink ją, pabūk su ja, patapšnok per petį. Ji reiškinys, toks pat, kaip ir tavo tikėjimas savuoju “aš”
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • ger ai
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Žiūrėk į tuštumą. Viskas kyla iš ten, net ir supratimas “manęs nėra”. Net ir šitas mūsų bendravimas. Tiesiog žiūrėk ten. Ar ten yra kas nors asmeniško, individualaus, ar tas bedaiktynas – tu?
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • dabar blykstelėjo suvokimas, kad “manęs nėra” supratimas – net ir tai yra reiškinys
    • pamačiau tokį vaizdinį – sluoksniai – potyriai, mintys, idėjos, viskas sudaro pilką debesį viduje, kuris save tapatina su “aš” idėja, ir dėmesys tame pilkame debesyje.
    • Matau, kad tapatinu save su dėmesiu, kuris yra tame debesyje
    • nesąmonė, vėl čia kažkoks proto žaidimas
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • šitai turėjau omenyje apei pilką debesį. Nuotrauką pamačiau netrukus
    • tyrinėju toliau
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • “dabar blykstelėjo suvokimas, kad “manęs nėra” supratimas – net ir tai yra reiškinys”
    • Būtent!
    • Jis tik rodo ten kur reikia žiūrėti, veda namo. Tai idėja – kelio ženklas. Tomis idėjomis, reiškiniais aš tave “šeriu” ne tam, kad jas priimtum, o kad žiūrėtum ta kryptim. Ką visada ir kartoju – netikėk, o tirk.
    • Kaip jautiesi atsibudusi?
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • aš dar vis žiūriu ta kryptim
    • prisimenu tą potyrį, kai manęs nebuvo, buvau išnykusi
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Nuo šiol visada žiūrėsi ta kryptim. Tokia jau tavo dalia. Tol kol žiūrėtojai galutinai apsikeis vietomis ir bedaiktynas žiūrės į Jolitą, o ne atvirkščiai.
    • Tu jau aiškai suvoki, kad bet koks reiškinys – ne tu.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • dingsta susidomėjimas visa dvasine ideologija
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Tu aiškai suvoki, kad tavęs, kaip reiškinio – nėra.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • praktiškai dingo
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • “dingsta susidomėjimas visa dvasine ideologija” –
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • super. tai ir yra atsibudimas. Iš bet kokių idėjų jungo, iš bet kokių tikėjimų, iš bet kokios trechamudijos.
    • Meilė širdy. super Jolita!
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • aš jau atsibudau?
    • trechamudija – tikrai – geras žodis
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Taip. Iki sekančio išgyvenimo, kuris nusineš tavo dėmesį. Ir vėl išnirsi. Vėl nusineš, vėl išnirsi. Taip ir banguosi, kol nei vieno susitapatinimo neliks. Pandoros skrynia atidaryta. Lauk ir euforijų ir depresijų ir baimių ir ko tik nori. Viskas pasirodys tam, kad išsisklaidytų visiems laikams. Karma dega pati savyje, jokio “aš” kad tai vyktų.
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Stebėk tuštumą, nuolat. Bet to net nereikia sakyti. Nuo šiol ji bus “šalia” visada. Net pykčio sukūryje.
    • Dabar nurimk, kur esi. Tiesiog pabūk kelias minutes. Budri, bet nieko neieškok. Tiesiog būk.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • tik dabar suvokiu, ką reiškia, kai sakei ” prieš tave nuolat yra tobulas reiškinių pasaulis”. O, kokia tai tiesa.
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Leisk viskam susigulėti.
    • Tokių supratimų bus vos ne kasdien. Bent jau man buvo. Bet ir tai tik reiškiniai. Taip?
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • tai jau faktas
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Duosiu pavyzdį.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • toks jausmas, kad per šias kelias dienas nuėjau tiek, kiek per gyvenimą nepavyko suprasti
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Daviau tau kryptį, kad kūnas yra realu, pameni?
    • Ir tai yra ne tai. Bet paskui pati prieisi.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • pamenu
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Nieko nėra realaus, arba viskas yra realu.
    • Vėl idėja.
    • Tikra – tik būtis. Tik gyvenimas. Tik veiksmas.
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Ir vėl – tik idėja!
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Bet koks didis suvokimas – tik idėja, tik pančiai, tik rėmelis.
    • – ir šitai yra tik idėja.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • wow
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • kažkas vyksta, tą jaučiu – veriasi kažkas
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Neprisirišk ir prie to.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • na aš žinau – tu jau “ten, per ten, iš ten” aš čia kažkur dar paviršiuj
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Va kilo mintis ir pažiūrėk – kam ji kilo. Kas tas jos turinyje esantis “aš”?
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • ok
    • dėmesys viską stumia į šalį – net ir žodžius, kuriais bet ką galima apibūdinti, išreikšti. Absoliučiai viską. Bet ką jis nori pamatyti?
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Paieškok idėjos apie tai, koks atsibudimas, nušvitimas, realizacija turi būti. Pažiūrėk į ją. Užteks ja tikėti. Nurimk. Viskas jau baigta. Jau buvo baigta dar tada, prieš mums susipažįstant.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • Idėja buvo ” aš esu meilė, šviesa, tiesa ir gyvenimas” Aš projektavau tai kaip ketinimo realizaciją
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • na, aš – tai tai, kas buvo manyje
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Va ir žiūrėk dabar į tą idėją.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • ir knyga apie tai, istorija, herojai, gimė iš šios idėjos
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Nestumk jos, tiesiog žiūrėk.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • ok
    • sukilo jausmai, dabar pasipylė ašaros
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Knyga gimė ne iš idėjos. Iš idėjos niekas gimti negali. Ji tik rėmelis. Viskas, idėjos, knygos, realizacijos gimsta iš kitur.
    • Puiku. Džiaugiuosi už tave.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • na gal, bet aš priėmiau tai kaip idėją
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Jokių gal. Pasižiūrėk pati.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • Tieisog tas ” aš esu meilė, šviesa, tiesa ir gyvenimas” visada buvo širdyje, aš tai jaučiau. Ir tai kėlė kančią, didžiulę. Nes tai niekaip neatsispindėjo mano gyvenime, santykiuose su žmonėmis. Tarsi jauti kažką, bet nesugebi to išreikšti, arba gaunasi ne taip. Bet tai jau praeita. Ir tu teisus – vis kažko laukiau. Gal tavęs – kuris trepteltų koja ir pasakytų – atsibusk gi pagaliau…
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • bet vėl – tai tik reiškinys, kurį apibūdinau
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Pasižiūrėk. Jei nei tavęs, nei manęs nėra. Tai kas ko laukė, kas kam trepsėjo, kas ten budo…?
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • užtat kad.
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Tai ir yra laisvė.
    • Mintys, idėjos – puikus dalykas.
    • Jei jomis netiki.
    • Ką dabar jauti. Pasižiūrėk ir pavardink.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • atėjo vaizdinys, – lyg maudaisi kažkame, bet prie nieko nesilieti.
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Čia vaizdinys. O pojūčiai kūne?
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • skauda galvą, nes buvo sukilę emocijos – pažiūrėjau į jas, praėjo. Didesnę laiko dalį žvilgsnis nukreiptas į vidų, į kūną. Vis dažniau ateina būsena – kad aš čia ir dabar, lengvas budrumas. Mačiau užsikabinu už minčių.
    • mažiau
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Ir tas užsikabinimas -nieko blogo. Stebėk ir jį. Kaip tai vyksta? Kaip dėmesys prisikabina ir kaip atsikabina. Žiūrėk.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • aha
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Žiūrėk kaip į judesį, kaip į vyksmą. Tegu būna.
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • taip
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • vyksta vidinis tiriamasis darbas
  • Penktadienis
    Garsius Tyla

    • Na ir?
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • stebiu dėmesį, vidaus pojūčius
    • šiandien buvo toks ….. na, nežinau, pojūtis ar suvokimas… dalyvavau pokalbyje su žmonėmis, tuo metu jaučiau viduje tuštumą, sekiau dėmesį. Ir kelias akimirkas buvo vienas įdomus dalykas – lengvas pojūtis, jog aš buvau kažkur erdvėje, vibravau kartu su jų balso vibracija. Tai nei dėmesys, nei “aš”…
  • Penktadienis
    Jolita Vasara

    • Žinojimo sluoksniai : Proto žinios, koncepcijos (iliuzija)—> Jausmu, potyriu zinios (iliuzija)—-> Butis, “Aš” (iliuzija)—-> Išėjimas už ribų, iš ko viskas atsiranda (realybė) – laisvė – tai, apie ką tu kalbėjai?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Taip. Bet vėl – nepaskęsk, nesitapatink net su ta laisve, užribiu.
    • Pagrindinis dalykas, kurį tirk ir pertirk, vėl ir vėl – tavęs kaip individo nėra. Tik čia durys. Ne reiškiniuose, ne sluoksniuose, ne analitikoje.
    • ” lengvas pojūtis, jog aš buvau kažkur erdvėje, vibravau kartu su jų balso vibracija.” – ne reiškinys? Jei jį matai, tai nėra tai.
    • Tavo kūnai stiprūs energetiškai, užtat patiri įvairių fejerverkų. Bet tai gali tik trukdyti, jei pamesi ašį – žinojimą, kad tavęs nėra.
    • Ašis – kai patiria bet ką, absoliučiai bet ką, vis atsisuki į to šaltinį. Iš kur tai kyla?
    • Kol lieka tik būtis.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • ” lengvas pojūtis, jog aš buvau kažkur erdvėje, vibravau kartu su jų balso vibracija.” – ne reiškinys? Jei jį matai, tai nėra tai.” – aš tai kaip ir pajutau – tuomet tai iliuzija, taip.
    • dabar matau, kad iliuzija
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Jei reiškinius vadinsi iliuzijomis, teks prieiti, kad absoliučiai viskas, kas yra, yra iliuzija. Kokia nelaimė  Tiesiog reiškinys. Ir gerai.
    • Bet ne tu. Ne tau, ne per tave.
    • ar yra abejonių, kad tu neegzistuoji. Pažiūrėk.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • na gerai, reiškinys. Giliai intuityviai suvokiu, ką sakai.
    • “ar yra abejonių, kad tu neegzistuoji. Pažiūrėk.” – analitiškai, per reiškinius suvokiu, bet gilaus patyrimo tokio dar nėra
    • vat kai facebooke tu tada astriai parasei, kad taves nei manes nera – is karto tavim patikejau. O as dabar kapstausi lyg pavirsiuje
    • gerai, tyrinėju toliau
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Tai nebesikapstyk tada. Tiesiog atsipalaiduok ir būk. Stebėk.
    • Dabar tu kapstaisi savo iniciatyva. Pažiūrėk, kaip tai gaunasi. Patyrinėk.
    • Kol aš rodžiau, tiesiog kreipei dėmes ten.
    • O kaip yra dabar? Protas nepasitenkinęs. Yra idėja, kad turi būti kažkas dar. Ką jis daro. Naudojasi mano rodymais jau kaip nuosavomis programomis. Kas gaunasi?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Dar kartą.
    • Adatos aštrumo koncentracija tik į vieną paprastą faktą – tavęs nėra.
    • Atsipalaiduok ir stebėk pačius norus tyrinėti toliau. Tai irgi reiškinys. Ne tu.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • na aš stebiu, stebiu.
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Kryptingas stebėjimas – proto veiksmas. Eik prie budraus buvimo. Kai matai dėmesį. Juk ne kitu dėmesiu jį matai. Ir ne pats dėmesys mato save. Su dėmesiu gali tik būti. Budriai būti. Būk.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Būtent, aš per dėmesį tą ir darau. Ir patyriau tuos reiškinius, kuriuos aprašiau
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Ta prasme matau dėmesį
    • Bandau jį atsukti į tą , kuris mato
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Aha. Bet tu nardai stengiesi dėmesiu sugauti jo pačio uodegą. Dėl to ir visi tie reiškiniai. O tiesiog būk su juo.
    • Tu jau žinai, kad nepavyks, ir žinai, kad jokio reiškinio ten nėra. ten ir yra tas buvimas.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • aaa.
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Teisiog nurimk ir stebėk norą tyrinėti. Tu dabar esi šituose spastuose. Tų spasų bus dauk. Eik iš jų. Stebėk norą tyrinėti. Kol jis nebesijaus, kad yra tavo.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • puikumėlis
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Budriai būk su dėmesiu. Kaip ir su kitais reiškiniais. Nebetyrinėk. Varyk į gamtą. Pažiūrėk: kuom skiriasi tavo kūno dalys nuo augalų aplink. Pažiūrėk, kur prioritetai, kaip jie atsiranda.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • gerai, taip ir padarysiu
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • “Eik prie budraus buvimo. Kai matai dėmesį. Juk ne kitu dėmesiu jį matai. Ir ne pats dėmesys mato save. Su dėmesiu gali tik būti. Budriai būti. Būk.” – šiandien kaip tik buvo tokia diena – jaučiau tuštumą viduje. Pavyko B0ti su dėmesiu.
    • Labai tau dėkinga esu už kantrybę.  Ačiū
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Aš neturiu jokios kantrybės. Viskas yra gerai.
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • ‘šiandien kaip tik buvo tokia diena – jaučiau tuštumą viduje’-
    • Puiku. O kas ją jaučia?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • tai buvo mano kūne, tarsi tuščia erdvė kaip pagrindas visiems reiškiniams
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • tavo kūne. Ar tas kūnas yra tavo?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • nežinau, negaliu atsakyti. nėra pojūčio, kad jis ne mano
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Protas reikalauja suvokimo, ar ne? Pojūčio.
    • Tada pažiūrėk atvirkščiai – ar pojūtis, kad kūnas yra “tavo”, yra teisingas. Pažiūrėk dabar. Ką sako tas pojūtis? Kas į jį žiūri? Pojūtis “mano kūnas” nerodo nieko tik patį save. O ar yra to pojūčio “šeimininkas”, turėtojas? Žiūrėk.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Nesakyčiau, kad tai protas. Daugiau koncentruojuosi į širdies erdvę
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Nediskutuok, o žiūrėk. Kaip ten yar iš tikro? Už minties, už pojūčio? kas stovi už jų?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Nėra. Nėra to pojūčio, kad kūnas yra mano. Tai tarsi tuštuma, lyg ir jaučiu jos ribas ties kūno kontūrais, lyg ir ne.
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Tai jei nėra pojūčio, kad kūnas yra tavo, tai kam tau pojūtis, kad jis ne tavo?
    • Medis, kurį matai. Ar reikia pojūčio, kad jis ne tavo? Jis tiesiog yra, taip? Kuom skiriasi tavo kūnas?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Niekuo nesiskiria
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Kuom skiriasi mintis nuo paukščių čiulbesio?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • niekuo
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Kuom skiriasi dėmesys nuo Saulės šviesos? Ar dėmesys taip pat “tavo, kaip ir Saulės šviesa?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • ne, ne mano
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Kai žiūri į preainantį priešais žmogų, kuo jis skiriasi nuo Jolitos?
    • Ar yra kuris nors tavo, o kuris nors ne?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • niekuom mes nesiskiriam vieni nuo kitų, tuštumą žiūri į tuštumą
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Ar ta tuštuma esi tu? Ar ta tuštuma yra tavo?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • nei aš esu ji, nei ji yra mano
    • ji tiesiog yra
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Tai ar tu esi, ar yra tavo “aš” kur nors?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • ? nežinau
    • manyje nėra to žinojimo, kad manęs nėra
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • O ar yra žinojimas, kad tu esi?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • kūnas verčia mane tapatintis su ta tuštuma, kuri yra
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Tai tik idėja. Niekas tavęs neverčia. Kūnas ne kliūtis.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • tas pergyvenimas, kurį pergyvenau, kai klausiau E. Tolle – jog aš išnykau – tada tikrai pergyvenau savęs nebuvimą tą sekundę.
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Kūnui būti tu nereikalinga, jis funkcionuoja pats sau. Mintims būti tu nereikalinga, jos kyla pačios sau. Dėmesiui būti tu nereikalinga – jis atsibudud iš ryto atsiranda ir užmigus vakare dingsta. Nėra nieko, kam reikalingas būtų tavo “aš”. _iūrėk, tirk.
    • Taip, o dabar atėjo laikas mirti tikėjimui apie “aš”. Bet įsitikinti pačiai. Tirk pagal paskutinė mano žinutę.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Dėmėsys dingsta užmigus? O kaip su sapnais?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Tada jis atsiranda. Trumpam. Ką tai keičia mūsų temoje?
    • Ar reikalingas tavo “aš” kam nors?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • ne.
    • reikalingi tik reiškiniai, mintys, – tas , kas reiškiasi per mane
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Taigi sumuokim:
    • Menamas “aš” – niekam funkcionuoti nereikalingas.
    • Niekur jo, nors pastoviai minimo, neišeina surasti.
    • “Aš” sutinkamas tik minties turinyje, o minčių turiniu negalime tikėti.
    • Atsisukus į dėmesio turėtoją – ten tuščia.
    • Ir tu vis dar nesi tikra?
    • Kas ten laiko tą tikėjimą?
    • Susidėliok taškus ant “i”.
    • Persiskaityk visą mūsų pokalbį iš naujo. Ar yra kokių abejonių?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Gerai, rašau tai, kaip tai per mane atsispindi – abejonių nėra, bet kodėl aš nenoriu to pripažinti?
    • Kur čia tas fokusas – gal aš turiu kažką patirti?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Tu nieko neprivalai patirti. Tiesiog žinojimas be abejonių – tavęs kaip individo nėra. Tu patirtį jau gavai avansu tada. Keista, bet ir mano atveju buvo taip pat. Ką gi – matyt toks tokį moko… Taip jau yra.
    • “kodėl aš nenoriu to pripažinti?” – atsakymas glūdi šitame pačiame sakinyje. Kas pripažintų arba ne? Ar toks pripažinimas nebūtų dar viena mintis “aš pripažystu: manęs nėra”. Ko verta būtų tokia mintis, jei nei viena ja negalima tikėti?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Na gerai…. tegul viskas susiguli. Perskaitysiu dar kartą viską, ką čia susirašinėjome.
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Aha. Perskaityk, atlik visas užduotis. O tada atsipalaiduok.
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Aš tikrai netikėčiau tokia mintim” manęs nėra”, jei man tokia iškiltų. Pažiūrėčiau kaip į dar vieną reiškinį, ir tiek.
    • Bet kartą sužinojus, kad Kalėdų Senis neegzistuoja, niekas manes tuo nebeitikintų ir minčių tą patvirtinančių – nebereikėtų.
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Ką kartą pamatei – nebegali būti nebematęs.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Bet atsakyk man į klausimą – kai klausiau tavęs ” kas tu esi” – tu atasakei, kad taves nera. Jeigu manes paklaustu, as vis tiek pasakyciau varda, pavarde, ir t.t. Kodel as nejauciu saves saltinyje – taip, kaip tu jauti
    • na vel as “saves” – matyt, tapatinuosi
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Ir aš pasakyčiau vardą pavardę. Ar gali nežaisti to žaidimo?
    • Pajausi. Kuo toliau, tuo tvirčiau. Ir be jokių pastangų. Ir be jokio pasirinkimo.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • aš tapatinuosi su kunu, reiskiniais.
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • “na vel as “saves” – matyt, tapatinuosi” tai tiesiog kalba. “aš”, tikėjimas “aš” didžia dalimi ir yra kalbos, kaip fenomeno, produktas.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • gal man kokias mantras pagiedoti
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • “aš tapatinuosi su kunu, reiskiniais.” – ir aš tapatinuosi. Panyru ir išnyru. Tol kol nieko neliks. Bet kai žinai, tada ramu. Net tapatinimasis – tik natūralus reiškinys be jokio pasirinkimo.
    • Neverta. Geriausia “mantra” – žiūrėti į tuštumą ir tirpti joje.
    • Kaip toj Sel’o dainoj
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • o kas ten, mėgsti Sel’ą?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Pala, paieškosiu
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • man jis pats kiečiausias LT dainininkas
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Bičas vienu metu domėjosi dvasiniais dalykais.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • manau ir Mamontovas
    • gera daina
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Paklausyk tą dainą. Čia būtent yra tai ko tu sieki. O tu nesiek. Tu jau dabar ten. Tuštumoj. Tik mintys užstoja, netikėk jų turiniu. Ir tu ten.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • klausau dabar
    • jo, gerai dainuoja
    • pasinerti į tuštumą
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Tik kieno jis prašo “leisk”?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Šaltinio gal
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Anekdotas, a? Tas, kurio nėra, prašo to, kuris tuščias, pasinerti ten, kur nėra į ką nerti…
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • taip išeina
    • stebuklas … viskas yra stebuklas
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Juk anekdotas. Nejuokinga?
    • Aha. Arba viskas stebuklas. Arba viskas – įgimta, paprasta. ramu.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • si daina mane veža,
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Na tai dar kartą paklausyk ir pasižiūrėk į tą “vežimą” kaip pojūtį. Kaip konkrečiai tai pasireiškia? Kokiais reiškiniais?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • na tai atsipindi mano vertybes
    • reiškinys tai aišku
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Ne ne. Stebėk. Kokie reiškiniai sudaro tą “vežimą”? Stebėk, kol klausaisi.
    • Turi aiškiai pamtyti, kaip atsiranda ir pasireiškia emocija, “vežimas”, kaifas. Pirmyn. Klausyk ir tirk. Dalis dėmesio ten, dalis ten
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • ok
    • na, visa paletė reiškinių – pojūčių. Bet tai tarsi vientisa, kažkur aukščiau, kažkur žemiau. Bet gal man nereikia čia visko aprašinėti?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Iš esmės – kokiu reiškiniu kūne atsispindi emocija? Kaip ji fiziškai pasireiškia, kad ėmesys galėtų ją užfiksuot?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • jaučiu entuziazmą, pakylėjimą – dvasinį
    • dėmesys tai užfiksuoja
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Kūne. Kaip pasireiškia? Stebėk.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • ateina banga, nueina. Jausmo banga. Dėmesys į tą bangą
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Jau geriau.
    • O ta banga kūne, tai? Fiziškai, kas?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • Širdies erdvėje, pakylėto jausmo banga. Kutena širdį
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Nekalbėk metaforomis. Fiziškai kūne. Kas ten vyksta?
    • Stebėk, ne galvok.,Kausyk dainą dar kart, užsidėk kitą – žiūrėk, kas darosi kūne. Ne erdvėje, ne mintyse, kūne.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • na tai jausmas, širdies erdvėje – emocija, ateina šiluma, kutenimas. Kaip man tai tiksliau apibūdinti?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Aš kai stebiu emociją, tai pastebiu tik vienokius, ar kitokius raumenų susitraukimus. Kartais stiprius, kartais vos juntamus. Kartais malonius, kartais skaudžius. Bet visada nieko daugiau – tik raumenys. Pasižiūrėk pati.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • gerklėje net kutenimas lengvas
    • oho
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Ką daro raumenys, kai yra pyktis? Kai yra džiaugsmas? Dėl ko kartais nuo emocijos užtraukia kvapą? Kodėl nuo baimės sutraukia skrandį?
    • Emocija – tai tik mintis, aprengta kūno raumenų judėjimu.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • geras, niekada į tai taip nežiūrėjau
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Kokie raumenys įsitempia, kai esi nekantri?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • nugaros, menčių
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Tai gerai suderintas mechanizmas. Kūno-minties automatas.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • šiaip nugaros raumenys daug ką pasako
    • apie patiriamas emocijas
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Ir kai stebi tai, ar tai yra tavo? tau? Per tave?
    • Raumenys nesi tu, jų susitraukimai turbūt taip pat.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • na aš pabūsiu su šiuo žinojimu… tikrai, reikia, kad susigulėtų
    • man tikrai reikia atsipalaiduoti, tikrai
    • kai tu man duri pirštu į kokį objektą, protas kaip pašėlęs imasi apdoroti informaciją
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Aha. Atėjo laikas atsipalaiduoti. Bet dar kartą viską perskaityk, prabandyk. reikia atleisti tą lūkesčio įtampą. Rask tą įtampą kūne. Kokiais raumeinims ji pasireiškia?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • bandydamas įsisvaizduoti, dėlioti į lentynėles. O tau tai yra patyrimas, tu tai jau patiri
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • O paskui jau būk. Budriai būk.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • gerai
    • eisiu jau gal. 23:23
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • labanakt.
    • beje…. ar manai, kad aš iš tikrųjų neturiu pasirinkimo?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Pati atsakyk.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • nes akimirkai išsigandau
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Kas išsigando? Kaip tai pasireiškė? Turėjai pasirinkimą išsigąst?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • o tu, buvai išsigandęs?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Nea. Aš buvau išsižiojęs ir visas virpantis iš naujumo pojūčio. Tai pavasaris.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • ir jis niekada nesibaigia?
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Jis baigėsi neužilgo. Kiek gi gali tęstis pojūtis? O žinojimas – manęs realus nėra. tas niekur nedingo.
    • Paskui pojūčių ateina visokių žinoma. Bet kodėl tai turėtų rūpėt. Yra – gerai. Nėra – irgi gerai. Kuom tas pojūtis skiriasi nuo to, kuris dabar prieš akis?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • na ką gi, tai lemtis
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • dar vuiena idėja.
    • paieškok aplink lemties. Kur ji?
    • Nerasi, kaip ir savo “aš”. ir viena, ir kita yra tik minties turinyje.
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • na nėra jos, nėra…. bet aš taip apibūdinau
    • nes procesas iki to atvedė… laužas taigi degė
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Ne tu taip apibudinai. O iškilo minits, senai girdėta klišė ir pirštai ją atspausdinio. Turėjai pasirinkimą taip padaryt, ar ne?
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • neturėjau
  • Šeštadienis
    Garsius Tyla

    • Va tau ir atsakymas. Va dabar – labanakt. Tada gi neatsakiau
  • Šeštadienis
    Jolita Vasara

    • taip, labanakt.
  • Vakar
    Jolita Vasara

    • Iš tiesų – kūnas pats juda, taip, kaip jam patinka! Raumenys susitraukia, atsipalaiduoja. Ar kūnas juda turėdamas šią idėją? Na aš vėl mintyje, stebiu ją.
  • Vakar
    Jolita Vasara

    • Štai, dabar jis (kūnas) atsistojo, priėmė mintį ir alkio pojūtį, dėmesio vedamas nuėjo, rankos paėmė ubuolį, ir suvalgė. Kažkas stebi visą šį procesą…..
  • Vakar
    Jolita Vasara

    • neišeina vertinti nieko niekuo , nes nuo niekas nieko nepriklauso, niekas nieko nesirenka
  • Vakar
    Garsius Tyla
  • Prieš 18 val.
    Jolita Vasara

    • Įdomu, neįprasta, paslaptinga… Esu Buvime. Šiuo momentu. Nieko neforsuoju, tiesiog leidžiu sau būti.
  • Prieš 10 val.
    Garsius Tyla
  • Prieš 10 val.
    Garsius Tyla

    • Kas ten būna? Ar yra tas “aš”?
    • Ar tu egzistuoji kaip forma, pavidalas, reiškinys?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • Nieko ten nėra. Tuščia, tarsi kažkokia kita dimensija
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Kipa tik apie tave pagalvojau.
    • Kas verda dabar Vasara?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • nu niekas
    • dingsta įvairios “rūpinimosi” formos, reiškiniai. Ta prasme, – paviršiuje jie yra, bet viduje – tuščia
    • bet nežinau kodėl, tuštuma sapnuoja tą jausmą, kai net ir jos nebuvo
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Aš vis dar nesulaukiu tvirto ir aiškaus: “wow, manęs gi nėra”. Kas stabdo?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • stabdo tas patyrimas, kai manęs išvis nebuvo, išnykau. Dabartinis gi – daugiau žinojimas, lengvas patyrimas
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Ar nuo tavęs priklauso, išnyksi tu ar ne, kaip tada?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • nepriklauso… o ką dabar patiri tu? ar nuolatinį išnykimą, kaip kad buvo ir man, ir tau, ar tiesiog tuštumos žinojimą?
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Aš valgau ir patiriu naminę duoną su sviestu. Taip pat patiriu tavo įtampą. Ji nedidelė, bet yra. Paieškok jos.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • pvz… veido kremas  Jis pilnas , ir yra tepamas kasdien. Dėžutė turštėja, jo tampa vis mažiau, ir vieną dieną dėžutė tampa tuščia. Tądien ji tieisog žino, kad ji tuščia, turinio nėra. Bet ji jaučia save dėžute – ne molėkulės lygmenyje, ne atomo, o dėžute. Štai man tokia analogija dabartinės būsenos.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • Kai tu klausi ar aš esu? Aš jaučiu save ta tuščia dėžute. Žinau, kad kremo nėra, na įpils dar kažkokio , vėl jis dings. Bet aš vis tiek ta dėžutė. O mano tas veinintelis patyrimas buvo, kad nęt ir dėžutės nebuvo, o buvo plikas žinojimas apie ją.
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Ši analogija remiasi tikėjimu. Tikėjimu, kad yra atskira dėžutė. O viskas gi labai paprasta – pojūtis, kad dėžutė yra, yra. O realybėje tai jos nėra? Paieškok jos, kur ji?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • galbūt
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Žiūrėk tiesiai į tą dėžutės pojūtį. Ar yra ten kas nors išskyrus patį pojūtį?
    • Jokių galbūt. Žiūrėk.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • ………
    • ne, tik pojūtis
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Čia gi viskas elementaru, Vatsonai. Jokių proto vingrybių. Paprastas faktas ir paprastas jo žinojimas – tik pojūtis, už to pojūčio nieko nėra.
    • Nereikia 100 metų medituoti, nereikia jokios dikšos, įšventinimo, transerfingo. Jokio silvos metodo ir jokios magijos. Paprastas, žmogiškas, nuoširdus ir sąžiningas paieškojimas. Už pojūčių ir minčių tavęs nėra. Nėra. Žiūrėk dar kart jei netiki
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • Š. Holmsas buvo turbūt pats racionaliausias herojus istorijoje
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • ir mes su tavim būtent tokie – absoliučiai racionalūs.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • O magija mane žavi, net labai.
    • Viskas kas magiška
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Niekas nedraudžia užsiiminėti tuo, kas žavi. Vienus žavi skanus valgymas, kitus – magija, trečius slidinėjimas. Koks skirtumas. Čia tik tendencija. Dabar yra, po to išnyks.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • pabūsiu dar tame, sažiningame pažiūrėjime. Aš nežiūrėjau, kas už pojūčio, buvau jo spąstuose
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Aš ilgus metus užsiiminėjau sąmoningu sapnavimu. Pradėjo pasisekti ir tada atsibudau. Koks skirtumas į ką žiūri? Vis tiek prieš tave stebuklas. Net jei tai būtų vien tamsa.
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • O dabar samoningi sapnai patys atsitinka. be jokių pastangų. Bet who cares?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • o kodėl tu siekei sąmoningo sapnavimo?
    • valdyti realybę? norėjai tai išbandyti?
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • O kodėl tave žavi magija? Atsakymas tas pats.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • mane žavi magija per jausmą, kai kūnas šiurpsta
    • pereina elektra, kai suvoki stebuklą., patiri
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Proto ir idėjų paskirtis – nesitenkinti tuo, kas yra čia ir dabar. Magija puikus būdas pasiekti tai, ko nėra. Protas galvoja, kad nėra.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • “Nereikia 100 metų medituoti, nereikia jokios dikšos, įšventinimo, transerfingo.” – iš kur žinai, kad aš perėjau per vis tai?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • akašos kronikos?
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Kas ten perėjo?
    • Va čia visas atsakymas.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • tai tas kelias toks ir buvo
    • suprantu
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Ne aš rašau tau. Rašymas vyksta. Iš kur man žinoti, tai ką rašau?
    • Rašymas vyksta, klausymas vyksta.
    • Tuštuma žino apie tuštumą. Niekas kalbasi su nieku. Jei ne tavo patirtys… Tai kas tada. Akašos kronikos – tik idėja. Bet viskas yra. Protu nesuvokiamu būdu.
    • Kiek gyvenimų mūsų idėjų kamuoliukai, vadinami sielomis, bendrauja ir turi šitą pokalbį? Kas ten žino? Kodėl tau pasirodė artimi mano bloge išdėstyti dalykai? Kodėl aš jį rašiau?
    • Protas gali pažinti tik reiškinius. Kas dar be reiškinių yra?
    • Šaltinis. Mes šaltinis, be jokio atskirumo. Ten nėra jokių atskirybių. Viskas vientisa. Pati tą matai. Bet suvokimai neateina. Iš kur kitur jie gali ateit, jei ne iš šaltinio. Kas tada nusprendžia atsibust iš sapno apie Jolitą? Kas atsibunda, jei “aš” nėra?
    • Tu niekada nenušvisi, niekada neatsibusi. Nes tu tik miražas, tavęs nėra. Atsibus šaltinis iš sapno apie “aš”.
    • Dings tikėjimas. Bet koks. Bet kuo. Bet kada.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • knyga buvo vedlys man – klausiau ir klausiau – kas toliau, prašiau vedimo, aiškesnio suvokimo kas vyksta. Tai didžiausias stebuklas gyvenime, didžiausia magija. Nieko panašaus mano protas iki jos atsiradimo nepatyrė. Iki tol siunkiai dirbau, ir kai įvyko rezultatas, patyriau didžiulį nusivylimą, nes nieko už jo nepamačiau. Ir tada mano gyvenime atsirado knyga, kurioje pradėjau rašyti nesuvokiamus sau dalykus, prasidėjo ilgi ieškojimai. Dabar suvokiu, kad iš šaltinio.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • na bet čia istorija
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Po truputį dings. Jolitos kūnai pilni bagažo. Idėjų, tendencijų, polinkių, norų. Esant svokimui, kad Jolitos nėra, kad ji tik idėja, visa tai kils į paviršių ir išnyks kaip dūmas esant vėjui.
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • dabar jau matau, kad idėja
    • Ir tie kūnai jau valosi savaime?
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Tu man pasakyk. Kam į dėmesio šviesą, erdvę iškyla mintis?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • šaltiniui? tuštumai
    • siela, dvasia – tai irgi idėja?
    • išeina, kad taip
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Kas reinkarnuojasi?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • siela
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Kas yra siela?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • sutveria, keičia kūnus
    • tuštumos idėja
    • in ir jan
    • moteriškas ir vyriškas aspekto energija
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • Ojoj, kiek idėjų vienu metu.
  • Prieš 8 val.
    Garsius Tyla

    • O visi atsakymai prieš tave. Pasižiūrėk ir iškart pamatysi.
    • Kas ten? Kur ta siela?
  • Prieš 8 val.
    Jolita Vasara

    • na nėra, bet kodėl šaltiniui kyla būtent tokios formos mintis, – ar ne dėl to, kad siela tokią pritraukia?
    • juk visos dėžutės skirtingos?
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • O kas klausia? Pasižiūrėk, kaip kilo klausimas.
    • Paskanauk tuo klausimu, pačepsėk jo pavidalu. Ne turiniu.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • štai, atėjo, tiesa
    • ko prašiau, tą gavau
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • plačiau
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • niekas, nieko niekame, niekur.
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Tap. Bet reiškinai yra.
    • Tai kas ten reinkarnuojasi?
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Kas ateina į pasaulį gimstant?
    • Kas išeina mirštant?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • siela
    • kaip reiškinys
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Neatsakinėk idėjomis. Žiūrėk ir atsakymas ateis iš žiūrėjimo. Žiūrėk už idėjos.
    • Žiūrėk į šaltinį.
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Ir būk su tuo žiūrėjimu.
    • Jei niekas iš ten neateina, rašyk nuoširdžiai. Nežinau.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • nežinau
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Kalbėtis idėjomis – nenuoširdu. Kalbėkimės žinojimu per būtį. Tada atsiranda artumas ir tikrasis žmogiškumas.
    • Dar pažiūrėk, pabūk šaltinyje. Ilsėkis ten be jokio noro, be jokios idėjos, be jokio ketinimo.
    • Jei tavęs nėra. Tai kam aš rodau? Žiūrėk.
    • Kas žiūri?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • Kalbįtis žinojimu per būtų… kaip tai real;izuoti?
    • kalbėtis
    • vis dar daug idėjų per mane teka
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Pasižiūrėk į šaltinį. Koks atsakymas ateina? Ne kaip mintis, o kaip žinojimas?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • atėjo atsakymas “sąmonė”. bet jaučiu, kad tai mintis
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Atėjo mintis ir praėjo. Kas lieka?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • nieko
    • tuščia
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • nieko, ar viskas?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • ir nieko ir viskas
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Absoliučiai tuščia, ar absoliučiai pilna?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • tuštėja, – vėl pasipildo
    • kažkuom
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Tu žiūri į tuštumą, kaip į reiškinį. Tiesiog būk ten. Kas tada?
    • Pabūk minutę dabar.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • viduje kažkoks sumišimas, sukilę jausmai, emocijos. bet už to – tyli, nebyli būtis
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Labai gerai. Būk su ta sumaištim. žiūrėk, kaip stora rami motulė atlaidžiai žiūri į aplink zujančius išdykusius vaikus. Pabūk.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Tu nerūpi šita sumaištis ar ne? Tai tik bangos vandenyno paviršiuje.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • na aš kažkiek tame pabūnu, bet taip – nerūpi
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Būtent. Susitapatini ir išeini/atsijungi. Nekovoji, leidi būt kol išsisems ir dings. Savaime. Savaime atsirado, savaime ir išnyks.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • taip ir vyksta
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Aš nieko nežinau.
    • Niekas nežino manęs.
    • Žinojime aš niekas.
    • Ar suvoki, kuo žinojimas skiriasi nuo minties turinio?
    • Nereikia idėjų
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • žinojimas yra tai kas tikra, mintis – ne
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Žiūrėk ir būk žinojime.
    • Jei susiformuluos žodžiai, tai tik iš buvimo, ne iš minties turinio.
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Jei žodžiai neateis. Vis tiek bus žinojimas. buvimas. ramybe.
    • žinojimas buvimas ramybė.
    • Sat chit ananda, berods.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • speechless
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • žinojimas, buvimas ramybė -niekuo vienas nuo kito nesiskiria. tai ne trys. Tai vienas. Tai ne vienas. Tai viskas. Tai niekas.
    • Būk.
    • Viskas ką mokytojas gali ištarti mokiniui. Būk.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Ir kaip tai yra kvaila – “būk”. Argi įmanoma nebūti?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • patyrimas
    • per būtį, būtyje, būtimi
    • būties
    • tinka visi gramatikos linksniai
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Dar viena idėja. Nežaisk žodžiais. Būk. Dabar.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • gerai
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Ar aiškiai suvoki, kaip atsirado internete šitas “gerai”?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • gal ne visai aiškiai, bet suvokiu
    • ką tik atėjo mintis , nuėjo. Toliau būtyje viskas
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • ir atėjo suvokimas, kas yra vienybė
    • per būtį, per ją
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Kai kitą sykį ateis mintis. Luktelk. Paskanauk jos forma. Tada įsiklausyk į turinį. Tada pabūk. Ir tik tada, jei vis dar jausi norą – paklusk jai ir vykdyk.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • tai bent
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Kuo daugiau būsi. Tuo labiau jausi šitas ribas. Būk.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • gerai, ačiū.
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Klausimas ateinančiai parai.
    • Kas spręs. Paklusti atėjusiai minčiai ar ne. Kas ją skanaus? Kas jai pasiduos. Tirk.
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • supratau klausimą
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Ieškok to “aš”, kuris turėtų stovėti už viso to darymo. Kur jis?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • tyrumas – džiaugsmas būtyje
    • nežinau, kodėl atėjo ši mintis, bet panorau ją užrašyti
    • net neskanavus
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Va ir yra klaismas – kas ten toks panoro? Kas yra tas cenzorius?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • kaip pavyko absoliučiai visko atsisakyti? bet kokių idėjų, minčių, visko, net ir cenzoriaus?
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Nieko nepavyko atsisakyti. Kas ten atsisakytų? Viskas yra, bet matant viskas dingsta.
    • Atsakyk tik į klausimą. Kas yra tas cenzorius? Stebėk.
    • Kas jis. Žiūrėk.
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Prieš tave – šokoladas. Impulsas – ir ranka jo siekia.
    • Prieš tave mintis. Impulsas – ir užrašai ją klaviatūra. Kur cenzorius?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • impulsas
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Ar impulsas – tai tu?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • ne
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Ar tu gali jvaldyti, atsiras jis ar ne?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • ne 🙂
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • O jei nepasiduodi impulsui. Tai kas ten nepasiduoda?
    • Turi šokolado? Ar kitų saldumynų dabar?
  • Prieš 7 val.
    Jolita Vasara

    • ne, jokių saldymunų šiuo metu
    • ok, obuolys
    • noriu
    • impulsas noriu
  • Prieš 7 val.
    Garsius Tyla

    • Pasidėk prieš save, palauk impulso ir pasipriešink jam. Kas priešinasi?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • cenzorius
    • mintis
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Ar matai tą cenzorių. Ar jis yra?
    • Neatsakinėk idėjomis. Cenzorius – idėja.
    • Žiūrėk, kaip vyksta priešinimasis impulsui. Kas ten priešinasi, kaip?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • mintis priešinasi
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Argi yra kokia mintis? Koks jos turinys? Ar yra?
    • Nors gali būti ir mintis. Bet ar tikrai visada ji yra?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • na yra mintis ” negalima dabar”. Kitą kartą jos nėra, bet yra kažkoks pojūtis, kad nevalia
    • priešingas impulsui “noriu”
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Aha. Reiškia veikia programa “negalima”. Kas tai, jei ne dar vienas impulsas?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • programa – idėja, susidaranti iš minčių formų
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Impulsas pasipriešinti impulsui.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • taip
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Dabar einam toliau.
    • Gali atsitikti taip, kad išsivystys ir impulsas, kuris stabdo impulsą stabdantį impulsą.
    • Nori obuolio, taip?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • aha, labai
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Kyla impusas jį valgyt. Kyla impulsas, kuris stabdo “po valgio -vaisiai – negerai”, ir kyla impulsas stabdantis ir šitą impulsą “dėjau aš ant visų idėjų”. Gaudai?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • tai aišku
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Dar gali būti ir ketvirtas impulsas grandinėje “aš nepriklausau nuo jokių idėjų, net idėjos apie idėjas”…
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • bet ir tai – netiesa
    • tiesa už jų
    • tuštuma pati sau rikiuoja programas
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Ar nors viename impulse yra tas “aš”, cenzorius?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • nėra
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Koncentruokim dėmesį į tą patį, kol visiškai taps aišku. Ar yra kur nors “aš”?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • nėra, tik idėjos keičia viena kitą, kurias iškelia impulsas. O impulsus sukuria pati tuštuma
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Tirsim tol, kol ir kupranugariui, ne tik Jolitai Vasarai bus aišku. Iki tvirto žinojimo – manęs nėra.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • tinka
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Ar impulsai sukuria idėjas, ar atvirkščiai?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • dėmesys mato tuštumą
    • nežinau
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • ar tuštuma mato dėmesį?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • tuštuma jaučia dėmesį
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Tai kur čia tu?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • tai gal aš tuštuma?
    • kaip man suvokti, kat tai ne diėja?
    • idėja
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Pasižiūrėk. Ar yra ten koks reiškinys, kurį galėtum pavadinti “aš”?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • pas mane yra tikėjimas, kad tuštuma yra reiškinys, kaip dabar matau
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Tai ir žiūrėk į tą tikėjimą kaip reiškinį. Tikėjimas yra. Bet ar jis rodo į ką nors realaus? Ar pats tikėjimas esi tu?
    • Žiūrėk į tuštumą. Ar tuštuma yra daiktas? Ar tiesiog – bedaiktynas? Kaip tu gali būti tas, kas yra be reiškinių, formų, pavidalų ir daiktų?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • bet kodėl aš negaliu pripažinti, kad manęs nėra?
    • aš suvokiu viską, ką sakai.
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • O kas pripažintų, ar ne? Kas? Pasižiūrėk. Dabar
    • Ateitų mintis “pripažįstu – manęs nėra”. Galėtum ja tikėt?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • aš tikiu ja
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Ateina mintis “ne vistik – aš esu”. Gali tikėt?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • taip
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Arba kitąsyk “žinai.. pala pala, o gal jis teisus – manęs gal nelabai yra”
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • taip
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Ar ne taip ir vyksta?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • taip
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Ar galima tikėti nors vienos minties turiniu?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • ne, negalima, bet kažkodėl kai kuriomis tikiu
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Būtų tai “manės nėra”, ar “aš esu”, ar “galbūt ir taip, ir taip vienu metu”
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • manęs nėra
    • bet vartai už tos minties
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Tai ir pasižiūrėk už jos. Ji nekilo tau. To tau -nėra. Pažiūrėk dar kart.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • juokas ima
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Juokis. Kas juoksis?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • šaltinis, kuriam patinka ši idėja
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Kaip šaltiniui gali kas nors patikti, ar nepatikti? Ar ten yra kas nors tokio?
    • Stebėk save besijuokiančią, ar darančią ką kita. Kas atlieka veiksmą?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • dabar jaučiuosi beviltiškai, visa jausmų paletė. Ieškau to, ko nėra. Tikrai, tik būtis
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Stebėk ir tai, būk su tuo. Kiek ilgai tas pojūtis tęsis?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • ar užduotis mane išvesti iš proto ???
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Taip
    • Skaityk pažodžiui
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • tai jau netoli
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • “Išvesti”
    • “iš”
    • “proto”
    • Jei tiesiogiai – tai taip. Jei prasme, kuri visų vartojama, tai ne. Pagauk skirtumą.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • ir tai net suprantu
    • viską suvokiu iki kaulų smegenų
    • tik kodėl vaikštau labirintais
    • pirmyn, atgal, ir .t.t
    • na gerai
    • gal aš tampu jau nenuoširdi
    • reikia tiesiog pabūti
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Ar yra kas nors kito duotu momentu, nei tie labirintai? Džiaukis jais. Tai yra tavo čia ir dabar. Ir ji puiki. Naktį bus tamsa – ji puiki. Nes tai vienintelė, kas yra. Visa kita – tik minčių turinys. Ar gali tikėti juo?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • Džiauktis labirintais?
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Aha. Kodėl ne?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • o galima?
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Jei jie ne tavo. Pasižiūrėk, kokios patirtys, kokie atrakcionai jie yra.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • va va – visos dvasinės ideologijos mėgo rimtumą. Tipo susikaupk, visko atsisakyk, ateis nirvana
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Susitaikyk, pasiduok tam kas yra. Kito būti ir negali.
    • Nirvana yra čia. Dabar. Kai tinka viskas, kas yra. Niekas neužkabina, viskas eina pro šalį. Tai yra n irvana.
    • Palik dvasines ideologijas ramybėje. Yra ir joms sava vieta po saule. Tau tai – praeitis.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • aš žinau, ir leidžiu joms būti
    •  kad tai reiškinys, tegu būna. tik fun.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • tikrai….. kai niekas nekabina – nirvana. Gerai pasakyta. Ir tada viskas viso labo trechamudija – kuri pasireiškia per tave
    • na ne taip jau baisiai
    • stebuklingai
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Visada, visi reiškiniai – tik trechamudija. Nuolat.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • ar pats sugalvojai šį žodį?
    • labai man patiko
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Ir tai yra nei gerai, nei blogai. Nei pozityvas, nei negatyvas. Tiesiog yra.
    • Nea, ne pats. Nepamenu iš kur tai.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • man ką tik paraįė draugė iš FB…. klausia… kaip tu įsivaizuoji Dievą?
    • ką aš galiu atsakyti jai po tokių pokalbiu su tavim
    • isteriškai pasijuokti
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • po viso šio patyrimo
    • parašiau…. nežinau
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Būtent.
    • Jei klausyti minties, tai dievas yra visur ir viskas yra dievas.
    • Bet nei vienu turiniu netikiu. Tai būtų tik rėmelis kažkam, kas yra daug didesnio.
    • dievas yra kur kas daugiau nei “viskas”
    • Jei yra viskas, tai yra ir nieko. Ar gali būti dievas ir dar kažkas?
    • Dievas yra ten, kur pasibaigia minties turinys. Bet ir pačiame turinyje jis yra.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • galiu nukopinti jai paskutini tavo sakini?
    • na bet, nežinau, koks skirtumas
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • ar reikia? Juk ji ieško minties. Ir tai taps jai dar viena mintimi, nors ir rodo už jos? Ar papildoma idėja jai padės žinoti?
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • tiesa
    • ji ieškotoja irgi…. tokie tokius patraukti
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • tu jai parašei “nežinau”. Tai nuoširdumas. Jis paveiks ją daug daugiau, nei krūva “teisingų” idėjų.
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • Va todėl ir negaliu daugiau meluoti. Tiesiog nesigauna.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • tu nuoširdus, kaip ir Dievas
    • vienas viename
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • “aš”
    • ir “dievas”
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara

    • na gerai, įprotis
  • Prieš 6 val.
    Garsius Tyla

    • O dar negaliu daugiau nieko rašyti iš didžiosios raidės. Ypatingai dievo.
  • Prieš 6 val.
    Jolita Vasara
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Arba – Meilė, Tikėjimas, Tai, Būtis, Absoliutas. Tai elementariai nenuoširdu. Ir tiek.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • Kaip man tęsti knygą
    • tirpsta klausimai, ir tiek
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Beje, knygoje “Gateless Gatecrashers”, kur vakar pasopaudei patinka yra ir man atsibudimo dialogas.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • tavo?
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Aha
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • noreciau paskaityti
    • reikes uzsisakyti
    • o kas buvo tavo mokytojas?
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Pala, gal rasiu tuoj tekstą.
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Tik nesitikėk, kad tau tai padės.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • net ir nemaniau taip
    • oho, angliškai
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Neišeis angliškai suprasti?
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • išeis aišku, tai man ne problema
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • “net ir nemaniau taip” – tai labai gerai. Atėjo laikas demistifikuoti mokytoją ir sugriauti jo dievišką paveikslą. Puiku. Skaityk.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • neramu kažkaip pasidarė…. toks jausmas kad griūna kažkas. Kažkokie tikėjimo, vertybių pamatai. Na gerai, noriu pabūti su viskuo, ką šiandien gavau.
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Super. Labai gerai. Tegu griūna.
    • Stėbk ir mėgaukis ta griūtim.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • gerai… tuomkart atsisveikinu. Some things to do and care about
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • Svajonė – tai žmogaus veržimasis pirmyn, tai visos jo viltys, visos jo paslaptys. H. Seidbeilis
    • ar priėjau svajonių liepto galą?
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • va taip ir kyla į paviršių visos “sukauptos” idėjos. Kad išsisklaidytų visiems laikams.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • esminis egzistencinis klausimas iškilo.  bijau išnykti, tapti niekuo, tapti viskuo. Bijau prarasti savo identifikaciją, nes su jos praradimu nejaučiu jokios euforijos. Sako – žinojimas išlaisvina. Kas tas “aš”
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Priėjai.
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • “bijau išnykti, tapti niekuo, tapti viskuo. Bijau prarasti savo identifikaciją, nes su jos praradimu nejaučiu jokios euforijos” –
    • tu negali išnykt, nes niekada ir nebuvai.
    • Argi kada nors buvo tavo “aš”? Kas ten gali išnykti, arba ne?
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • bet kaip taip gyventi – be vilties, be tikėjimo?
    • na gerai, čia jau filosofija
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Gyventi gerai. O gerai gyventi – dar geriau.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • vat ir aš apie tai. gerai gyventi – tai juk įsistikinimas, ar ne? Ir staiga jo nelieka, bac- ir nėra.
    • nes kol tu kažko nori – tai ir sieki to
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Aha. Tada lieka tik gyvenimas. Veiksmas ir patirtys. Be vertinimų. Be idėjų.
    • “nes kol tu kažko nori – tai ir sieki to” – tai ir norėk. Ir siek. Kai žinai, kad yra siekimas, yra noras. Bet nėra nei siekėjo, nei norėtojo. Tegu viskas būna.
    • Tu neprarandi nieko. Tu neprarandi savojo “aš”. Tu tik sužinai, kad jo nėra ir niekada nebuvo. Tik tiek.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • štai pavyzdžiui, man patinka jūra. Aš myliu bangas, jų ošimą, jūros kvapą, krantus, pasidengusius smulkiais gintarais…. ir planuoju vėl kelionę prie jos. Tai ištisa istorija, gyvenimo atkarpa. Susuilieti su saulės spinduliais nuo pušų ųakų, svajoti apie kažką šviesaus, įdomaus, užburiančio.
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Pirmyn.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • tai štai, gyvenimo džiaugsmo aš niekada neprarasiu, priešingai, jis bus dar sodresnis :)) Štai atsakymas. Dabar nebaisu būti su įsitikinimais, tomis “senomis” vertybėmis. Tegul būna.
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Paskui tas noras dings. Tu vis labiau norėsi atsisėsti kamputyje ir tik būti. Nuo nosies nusities ne viena voro voratinklio gija. Plaukai pasidabins sidabru, nagai pasieks žemę. Tu būsi.
    • Šaržas
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • super :”nes kol tu kažko nori – tai ir sieki to” – tai ir norėk. Ir siek. Kai žinai, kad yra siekimas, yra noras. Bet nėra nei siekėjo, nei norėtojo. Tegu viskas būna.
    • Tu neprarandi nieko. Tu neprarandi savojo “aš”. Tu tik sužinai, kad jo nėra ir niekada nebuvo. Tik tiek.
    • MANIAU, KAD IR TAI PRARASIU, IŠTIRPSIU
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • “tai štai, gyvenimo džiaugsmo aš niekada neprarasiu, priešingai, jis bus dar sodresnis :)) Štai atsakymas. Dabar nebaisu būti su įsitikinimais, tomis “senomis” vertybėmis. Tegul būna.”-
    • būtent.
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • “MANIAU, KAD IR TAI PRARASIU, IŠTIRPSIU” –
    • taip.
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Matei, kaip atrodo mano buitis dabar? Blogą mano žiūrėjai?
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • mačiau, daug mielų gyvūnų
    • o anksčiau – gyvenai mieste?
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Aha. Bet nėra kam prie jų prisirišti. Nenustebčiau, jei po pusmečio atsidurčiau kur nors Afrikoj, tarp pigmėjų, arba kosmose. Koks skirtumas? Tik kaleidoskopas reiškinių aplink ir “viduj”
    • Gyvenau Kaune daugiabutyje.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • kaip ir aš
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Išeini dabar į kiemą, paukščiai švilpauja, kojos žliugsi, ožkos mekena, mintys sukasi. Viskas tiesiog yra.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • nežinau, mane vėjas bent liki šiol nešė link jūros
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Klausimas tas pats. Ką ten neša tas vėjas?
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • na, koks skirtumas. Bet tas šaržas žiaurus, nenoriu, kad nagai įaugtų į žemę
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Čia iš idėjos apie tibeto atsiskyrėlius, kurie visą gyvenimą prasėdi oloje.
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • tikrai, kaip tie indų asketai
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • Kuo reiškiniai aplink juos prastesni ar geresni už tuos, kurie aplink tave, tavyje?
    • Kuo reiškinys “nukirptas nagas”, geresnis už ” žemę siekiantis nagas”. Kas tai vertina?
  • Prieš 5 val.
    Jolita Vasara

    • niekuo aišku. Bet kaip ir sakei – renkiesi tai, kas artimiau
    • renkasi tuštuma
  • Prieš 5 val.
    Garsius Tyla

    • O tas artimumas? Tai artimumas kam?
    • “renkasi tuštuma”. Na na. Argi?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • tikrai tuoj išprotėsiu. Jau nebesusigaudau
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • “Man patinka jūra”. Kas tai?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • jausmas, pojūtis
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • “Man nepatinka nagai iki žemės”. Kas tai?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • jausmas, pojūtis
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Ar tai tuštuma?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • ne
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Žiūrėk į tuos jausmus, pojūčius. Kas iš jų lieka pasižiūrėjus?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • nieko, tuščia
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Tai ar tuštuma nori ko nors?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • nieko nenori.
    • Tuštuma nenori nieko
    • jai dzin
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Būtent. Viskas kas yra, yra tuštumoje. Karai, kraujas, meilė, gimimas, jūra ir nagai. Atsiranda ir išnyksta. O esmė visada ta pati. Ramybė.
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • Kaip dabar pamenu – prieš du metus, kai išeidinėjau iš darbo, pasakiau – noriu “ramybės”.
    • nejaugi taip viskas paprasta
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Kai ko nors nori. Pasižiūrėk į tą norą. Kai ką nors galvoji, pasižiūrėk į mintį. Kai prieš tave nagas, pasižiūrėk į jį.
    • Visiškai paprasta. Netikėk turiniu. Žiūrėk iš kur kyla viskas. Būk.
    • Perskaitei tą anglišką dialogą?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • dar ne
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Ilona lietuvė – bendraudamas su ja to nežinojau. Ji taip pat -tatuiruočių meistrė – visada smerkiau tatuiruotes. Ha.
    • Va tau ir nagai.
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • Jūs kalbėjotės angliškai – kodėl?
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Ilona lietuvė – bendraudamas su ja to nežinojau
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • tatuiruotės geriau nei nagai iki žemės, dievaži
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Kam geriau? Kas vertina?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • nesmerkiu aš to, nesmerkiu
    • ilgi nagai man niekada nepatiko – lūžta, trupa.
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • na koks skirtumas….
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Skirtumas yra. Kiekviename reiškinyje, už jo slypi tiesa. Bedaiktynas yra visur. Jei matai tiesą lotose, matysi ją ir tvarte.
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • žinau, tai vėl “aš”. Vėl aš žiūriu į pirštą, ne į mėnulį
    • žinoma, kad tiesa visur…. ir sakiau, kad neišeina nieko vertinti
    • nes vėl nugrizmti į kažkokias idėjas – lyginimus… net ir tai tiesa, beje. Ir finale norisi užsičiaupti, ir stebėti voratinklį, kuris kabinasi ant nosies. Nes ir tai yra ties
    • štai dabar suprantu, ką turi omenyje Dzeno mokytojai savo posakiais mokiniams
    • jie vis laukia iš mokytojų, kažko ką jis parodys. O jis tik atsistoja, ir nueina. Ir tai tiesa. Tiesa yra visur.
    • štai čia ir yra tas momentas – “sudievinti mokytojai”. Visi aplink yra mokytojai, ir nei vienas iš jų nėra mokytojas.
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Jolita, kokios dar abejonės dėl to “aš” buvimo, ar nebuvimo?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • vis dar sunku suvokti, kad tai taip paprasta
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Nedaryk vertinimų, apibendrinimų. tieiog labai parastas dalykas – yra tas “aš”, ar ne?
    • Iki šiol neradai. Pasižiūrėk dar, gal yra kur kamputyje užsispaudęs, išniręs staiga, kaip Pilypas iš kanapių?
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • kažkas trukdo… kažkoks įsitikinimas gal. Aš su juo noriu pabūti, noriu į jį pažiūrėti.
    • tas priminis, giliausias
    • aplink jį sukasi visa šita raizgalynė
  • Prieš 4 val.
    Garsius Tyla

    • Pažiūrėk. O bežiūrėdama, dar ir į patį žiūrėtoją žvilgtelk.
  • Prieš 4 val.
    Jolita Vasara

    • gerai. iki
  • maždaug prieš valandą
    Jolita Vasara

    • <<That emptiness is aware of thoughts. Thoughts arises in that emptiness and ends there. That means I’m emptiness?>>>
    • No that does not mean that you are emptiness.
    • It means that emptiness is, but there is no you at all. As in zero.
    • Is this true?
  • maždaug prieš valandą
    Jolita Vasara

    • Aš tai jaučiu taip
    • “Aš” – tai tik etiketė, apibūdinanti proceso vyksmą
    • “Aš” – kaip universitetas – apibūdinimas vykstantiems reiškiniams
    • vienu žodžiu
  • maždaug prieš valandą
    Jolita Vasara

    • Egzistuoju ne “aš”. Egzistuoja tai, kas atsitinka – ir aš tapatinu save su tuo, sakydama “man”. Niekas nesirenka. Viskas atsitinka. Niekam niekas nepriklauso, viskas yra tobula – jau dabar. Tobuli praeiviai, tobuli veidai, kūnai, šypsenos. Net kranininkas, kuris spjaudosi dviejų metrų aukštyje, krisdamas žemėn būtų absoliučiai tobulas. Tiesiog visa tai vyksta. Viskas jau dabar yra tobula. Ir netgi šiandien atėjusi mintis “gerai, kad dabar ne XIII amžius, nes vėjas “man” priklausančius” pelenus nešiotų nuo inkvizicinio laužo” tapo tobula.
  • maždaug prieš valandą
    Jolita Vasara

    • Yes, it’s true – there is no me seeing, just a feeling that it is “I” who sees, seeing happening itself and object.
    • “Manęs” nėra.
  • Prieš 26 min.
    Garsius Tyla

    • Dar klausimas. Ar galiu šitą pokalbį, pašlifuotą paskelbti bloge?
  • Prieš 26 min.
    Jolita Vasara

    • tiesiog… žinai – jeigu nebūčiau pamačius to kranininko šiandien, gal nebūčiau parašius tau paskutinių trijų eilučių.
    • žinoma, kad gali  net ir knygą išleisti gali  jeigu toks noras yra
  • Prieš 25 min.
    Garsius Tyla

    • vardą pakeist?
    • papasakok plačiau apie tą kranininką?
  • Prieš 24 min.
    Jolita Vasara

    • nežinau… man nesvarbu, tai juk vistiek slapyvardis
  • Prieš 23 min.
    Jolita Vasara

    • na ėjau aš Laisvės alėja…. stebėjau praeivius, paukščius, ir supratau – viskas tobula
    • ir kranininkas – atėjo mintis, jeigu nukristų – och galvoju, kodėl aš taip manau – bet supratau – juk neturiu pasirinkimo ką pagalvoti tuo metu – ir tiek to.
    • dabar turiu eiti…. vardo nekeisk. Tegul taip ir liks – Jolita Vasara.

About freedom

You have only one possible freedom – freedom to see that there is no freedom. Life is total bondage. Not in a bad meaning of that word, but it is. Life going by itself, you have nothing to add to it – there is no you. There is only rules, all is system. By realising there is no you, you can freely observe that. You have no freedom to choose, because there is no you to do that. Thoughts and programs do that for you. You have no freedom to not choose. Even after awakening, your truly freedom is to watch that amazing life living itself without you in it. Programs vanishes, spontaneity come, it is amazing, but you are not responsible for that. Spontaneity is not yours. Just live, just enjoy, just be.

Apie pasirinkimą.

 Ieva:
Tension is who you think you should be. Relaxation is who you are. Chinese Proverb
 
    • Garsius Tyla:
      … bet negali pasirinkti nei vieno, nei kito 🙂
      Ieva:
      kodėl gi?..:) sąmoningas žmogus manau gali pasirinkti.. ir anksčiau ar vėliau sugrįžti “namo”..:)
      Garsius Tyla:
      sąmoningas žmogus gali tik matyti, kad neturi pasirinkimo ir nesukti sau dėl to galvos, nekentėti. Jei manai, kad turi bet kokį pasirinkimą, sakyk: ar kiekvienu duotu momentu gali pasirinkti, atsipalaidavusi, ar įsitempusi būti? Tai kyla tiesiog savaime, lydint, ar nelydint minčiai, kuriai kilt, ar nekilt taip pat pasirinkimo jokio neturi.
      Ieva:
      hm.. kiekvienu nea.. bet mokausi 🙂 mintys ir jausmai žinoma kyla, bet ką su jais daryti – pasirinkti gali tu pats.. kurias sėklas laistyt ir prižiūrėt… apskritai galiu pasakyti, kad nuo vasario mėn., kai išėjau iš darbo ir pati pradėjau rinktis, stresą jaučiau kokius du kartus jau tokį tikrą… vienu momentu jau net buvo adrenalino badas 🙂 atrodo kaip čia taip – nu trūksta dramos, per ramu viskas.. bet laiku susgriebiau :)))) ir neužauginau tos minties..
      Garsius Tyla:
      O aš teigiu, kad niekada neturi jokio pasirinkimo 🙂 Nei galvoti, nei patirti, nei jausti. Net išeiti iš darbo neturėjai jokio pasirinkimo: jį apspredė tuo metu viduje vyravusios idėjos, kurios kilo tau jų nesirenkant ir nulėmė tą žingsnį. Tos idėjos nepriklauso nuo tavęs, jos tiesiog yra ir kyla susidarius palankioms aplinkybėms. Tų aplinkybių taip pat valdyti negali…
      Ieva:
      na.. Garsiau, budistinė filosofija deja man gyvenime nepadėjo 🙂 todėl ja ir nebesivadovauju..galbūt gyvenu tamsoj ir iliuzijose, bet esu labai laiminga 🙂 vadovaujuos tuo ką jaučiu, tikiu, kad mes patys kuriame save ir savo pasauly mintimis ir gaunu patvirtinimus tam, kiekvieną dieną 🙂 tikiu ta nekintama, vienoda, ta pačia kibirkštim, švytinčia energija manyje ir visuose, stengiuosi mokytis ją “girdėti”.. tiesiog mūsų nuomonės šiuo atveju išsiskiria (nors aš manau kad mes kalbam apie tą patį tik kitais žodžiais ) – taip juk būna ar ne ir nieko čia tokio 😉 netrukdo stebėti mėnulio kraterių gūdžią žiemos naktį kartu :)))) beja – gal kada vėl planuojat į tą pusę?..
      Garsius Tyla:
      Tai kad čia ne budistinė filosofija, bent jau pamatymas atėjo ne iš ten 🙂 Čia apskritai ne filosofija. Tiesiog sąžiningai pasižiūri, kaip viskas vyksta ir pamatai. Jokio dvasingumo, jokių dogmų ir praktikų ten nei su žiburiu nerasi 🙂
      O visa kitą ką rašai yra nuostabu, taip ir turi būti. Vienintelis žmogaus tikslas žemėje – būti laimingam.
      Ieva:
      ir leisti būti laimingiems kitiems…:) amen
      Garsius Tyla:
      Tik tam nereikia jokio tikėjimo pasirinkimu, jokiu “aš” 🙂
      Reiktų, reiktų kada žvaigždėms leisti mintis nupūsti… 🙂

Apie nuomonės turėjimą. Ir mąstymą šiek tiek.

Pokalbis ištrauka iš Facebook apie nuomonę, kas ji yra ir kaip mus veikia.

Dainius:
Jei neturi nuomonės, tai nuomonė tave turi… 🙂
    • Laura:
      Labai gerai pasakyta 😀
    • Garsius Tyla:
      Kvailystė. Jei iš tikrųjų neturi nuomonės, jokia nuomonė tavęs nepaturės. Juk tavo turima nuomonė – ne tavo, ji JAU tave paturėjo.
    • Garsius Tyla:
      Kas yra nuomonė? Mintis. Ar mintis gali būti tavo? Arba ne tavo? Tu nevaldai minčių, jos laisvai atsiranda ir laisvai dingsta. “Turėti nuomonę” – reiškia tikėti, kad ta mintis yra tavo. Va tada tave nuomonė ir “paturi”.
    • Laura: 
      tada klausimas – o imanoma aplamai tureti ar netureti nuomones? Jei ji nera tavo, tu tik ja priimi, arba nepriimi?
    • Garsius Tyla:
      Laura. Kol laikysi, kad nuomonė yra tavo – neįmanoma. Arba kitaip: kol matysi nuomonę, kaip turinį – neįmanoma. Kai matysi ją kaip formą, jos nebeturėsi ir ji tavęs “neturės”. Atėjo į tavo dėmesio lauką ir praėjo.
      Kadangi nuomonė nėra tavo – tu jos niekaip nekontroliuoji, negali nei priimti, nei atmesti. Gali tik stebėti nuomonių “show” su jomis nesitapatindama.
    • Laura:
      Tai nuomone yra kaip ir mintis, taip? Ne minties interpretacija? tuomet, ar zmogus gali mastyti?
    • Garsius Tyla:
      O kas gi daugiau, jei ne mintis? Apie mąstymą. Pradėkim nuo to, ar yra protas, kaip atskiras vienetas? Kiek aš matau, tai nėra. Ten kur turėtų būti protas, matosi tik atsitiktinės, iš anksto užprogramuotos mintys. Ir dėmesys, užfiksuojantis tas mintis. Dėmesyje atsirandančios mintys iššaukia kitas mintis ( taip pat užprogramuota ). Tai kas yra mąstymas? Ar gali žmogus pasirinkti, kaip mąstyti?
    • Laura:
      Na man atrodo zmogus renkasi kaip mastyti. Juk jis renkasi i kurias mintis fokusuotis… Ir jei mintys ir mastymas nesikeicia, tai reikstu, kad zmogus neaauga… bet patirtis rodo, kad zmogaus mastymas, koncentravimasis i kazkokius dalykus, nuomone keiciasi. Tuomet kas keiciasi ir kas ji keicia? Kazkaip man atrodo siek tiek ne racionalu manyti, kad zmogus nemasto… siela irgi nemasto? Dievas nemasto? Sukure kazkokias minties formas, kurios per eile amziu (na pagal musu linijini laiko suvokima) visiskai nesikeicia? Ir kas formuoja zmogaus mastyma, nuomone? Jei tai tik smegenu sugebejimas ties kazkuo fokusuotis, kodel kitu zmoniu nuomone tai pakeicia?
    • Laura:
      Uzverciau jus klausimais :D:D:D
    • Garsius Tyla:
      Va žiūrėk Laura. Tas tavo ilgas postas prieš tai. Tai yra mintys, kurios tau iškilo, perskaičius mano rašliavą, taip? Jos įdomios ir esminės. Bet jos tik mintys/nuomonės. Klausimas už milijoną:
      Ar tu turėjai pasirinkimą, kad jos iškiltų tau?
    • Laura:
      manau – taip. mano pasirinkimas buvo i tai reaguoti, arba nereaguoti… Jei reaguoti – tai i ta reakcija ateina mintys. Taigi – manau, kad as turejau pasirinkima. O kaip jus galvojat?
    • Garsius Tyla:
      O tas pasirinkimas – reaguoti, ar nereaguoti – ar ne dar viena mintis?
    • Laura:
      man atrodo, kad pasirinkimas yra ne mintis, o veiksmas…
    • Garsius Tyla:
      Ir klausimas buvo ne apie reagavimą, o apie tai, ar tu iššaukei tas mintis, ar jos pačios nekontroliuojamai atsitiko. Atsuk juostelę, kaip tai įvyko ir pamatysi. Ar gali žinoti, kokia sekanti bus tavo mintis?
    • Garsius Tyla:
      ‎”man atrodo, kad pasirinkimas yra ne mintis, o veiksmas…” – o tu patyrinėk, kaip mintis virsta veiksmu.
    • Laura:
      jus manote, kad veiksmo negali buti be minties? juk veiksmas gali buti intuicinis… ar intuicija jus irgi apibreztumet kaip zodine ar mintine forma?
    • Garsius Tyla: 

      Čia ne manymo klausimas Laura. Tai gali pamatyti kiekvienas. Veiksmo negali būti be minties. Be minties kūnas yra visiškai nesąmoningas ir nejudrus. Net vaikščiojimas sapne yra valdomas sapne esančių minčių. O mintys gali būti sąmoningos, t.y. patekusios į dėmesio lauką, arba nesąmoningos. Todėl jei tavo kūnas juda, o minčiai dėmesio nėra, atrodys, kad jis juda pats. Bet jei pažiūrėsi, pamatysi, kad kūną judina bent emocija. O emocijos negali būti be prieš tai iškilusios minties. Ieškok ir rasi.
      Tikroji intuicija tai yra tos 0,0001 procentų visų iškylančių minčių. Jos nėra niekieno prieš tai užprogramuotos. Bet ir jų tu nevaldai – jos gali atsirasti, arba neatsirasti.
      Neskirstyčiau minčių į žodines, ar nežodines. Kam? Jos tiesiog skirtingos formos ir tiek.